Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   nn I drosja

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [trettiåtte]

I drosja

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. K-n--- -ere-sn-ll--- t-n-e-e----os-e? K__ d_ v___ s____ o_ t____ e_ d______ K-n d- v-r- s-i-l o- t-n-e e- d-o-j-? ------------------------------------- Kan du vere snill og tinge ei drosje? 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? Kv- k-st-- det --- -o-s------e-? K__ k_____ d__ t__ t____________ K-a k-s-a- d-t t-l t-g-t-s-o-e-? -------------------------------- Kva kostar det til togstasjonen? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? Kv----st-- -et -il --y-l----n? K__ k_____ d__ t__ f__________ K-a k-s-a- d-t t-l f-y-l-s-e-? ------------------------------ Kva kostar det til flyplassen? 0
Prašau tiesiai. K-y- r-t---ram -e-, ------snill. K___ r___ f___ h___ e_ d_ s_____ K-y- r-t- f-a- h-r- e- d- s-i-l- -------------------------------- Køyr rett fram her, er du snill. 0
Prašau į dešinę. K-y- -il-h---e-h--, e---u-s--l-. K___ t__ h____ h___ e_ d_ s_____ K-y- t-l h-g-e h-r- e- d- s-i-l- -------------------------------- Køyr til høgre her, er du snill. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. K------l-ve--tr--v----j-rnet,--r ---s----. K___ t__ v______ v__ h_______ e_ d_ s_____ K-y- t-l v-n-t-e v-d h-ø-n-t- e- d- s-i-l- ------------------------------------------ Køyr til venstre ved hjørnet, er du snill. 0
(Aš) skubu. Eg-ha--det-t-av---. E_ h__ d__ t_______ E- h-r d-t t-a-e-t- ------------------- Eg har det travelt. 0
(Aš) turiu laiko. Eg h----o---i-. E_ h__ g__ t___ E- h-r g-d t-d- --------------- Eg har god tid. 0
Prašau važiuoti lėčiau. Ka---u---yr--litt --kta-e? K__ d_ k____ l___ s_______ K-n d- k-y-e l-t- s-k-a-e- -------------------------- Kan du køyre litt saktare? 0
Prašau čia sustoti. K-n-du --op-- --r? K__ d_ s_____ h___ K-n d- s-o-p- h-r- ------------------ Kan du stoppe her? 0
Prašau truputį palaukti. Ve-- lit-,------ --ill. V___ l____ e_ d_ s_____ V-n- l-t-, e- d- s-i-l- ----------------------- Vent litt, er du snill. 0
(Aš) tuoj grįšiu. Eg e--s-r-k- -il---e. E_ e_ s_____ t_______ E- e- s-r-k- t-l-a-e- --------------------- Eg er straks tilbake. 0
Prašau duoti man kvitą. K-n -g -å -vi--erin-a? K__ e_ f_ k___________ K-n e- f- k-i-t-r-n-a- ---------------------- Kan eg få kvitteringa? 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. Eg har-ik----s-åpen-ar. E_ h__ i____ s_________ E- h-r i-k-e s-å-e-g-r- ----------------------- Eg har ikkje småpengar. 0
Grąžą pasilikite sau. V-r--å-g------ ka--f- ------. V__ s_ g___ d_ k__ f_ r______ V-r s- g-d- d- k-n f- r-s-e-. ----------------------------- Ver så god, du kan få resten. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. Køy--m-g---l-denn---d-e-sa, er du s----. K___ m__ t__ d____ a_______ e_ d_ s_____ K-y- m-g t-l d-n-e a-r-s-a- e- d- s-i-l- ---------------------------------------- Køyr meg til denne adressa, er du snill. 0
Nuvežkite mane į viešbutį. K-y- me----------l-et- e- -u ---ll. K___ m__ t__ h________ e_ d_ s_____ K-y- m-g t-l h-t-l-e-, e- d- s-i-l- ----------------------------------- Køyr meg til hotellet, er du snill. 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. K-y- meg t-l str-n-a---r -u sn-l-. K___ m__ t__ s_______ e_ d_ s_____ K-y- m-g t-l s-r-n-a- e- d- s-i-l- ---------------------------------- Køyr meg til stranda, er du snill. 0

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?