Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   sv I taxin

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [trettioåtta]

I taxin

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. V-----ä-l-och-r-n----te- -n-----. V__ s____ o__ r___ e____ e_ t____ V-r s-ä-l o-h r-n- e-t-r e- t-x-. --------------------------------- Var snäll och ring efter en taxi. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? V-----s-a--det --ll-s-at-o-en? V__ k_____ d__ t___ s_________ V-d k-s-a- d-t t-l- s-a-i-n-n- ------------------------------ Vad kostar det till stationen? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? Vad --star --- -----fl--plat--n? V__ k_____ d__ t___ f___________ V-d k-s-a- d-t t-l- f-y-p-a-s-n- -------------------------------- Vad kostar det till flygplatsen? 0
Prašau tiesiai. Ra-t-fram,----k. R___ f____ t____ R-k- f-a-, t-c-. ---------------- Rakt fram, tack. 0
Prašau į dešinę. Sv-ng --ll-höge--hä-,-ta--. S____ t___ h____ h___ t____ S-ä-g t-l- h-g-r h-r- t-c-. --------------------------- Sväng till höger här, tack. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. S-än- -i----ä-s-er---d-------, ---k. S____ t___ v______ v__ h______ t____ S-ä-g t-l- v-n-t-r v-d h-r-e-, t-c-. ------------------------------------ Sväng till vänster vid hörnet, tack. 0
(Aš) skubu. Jag--ar br---o-. J__ h__ b_______ J-g h-r b-å-t-m- ---------------- Jag har bråttom. 0
(Aš) turiu laiko. J-g-h----id. J__ h__ t___ J-g h-r t-d- ------------ Jag har tid. 0
Prašau važiuoti lėčiau. Va--snä-- o-- k-- -å-----m-r-. V__ s____ o__ k__ l___________ V-r s-ä-l o-h k-r l-n-s-m-a-e- ------------------------------ Var snäll och kör långsammare. 0
Prašau čia sustoti. S--nn- --r,-tack. S_____ h___ t____ S-a-n- h-r- t-c-. ----------------- Stanna här, tack. 0
Prašau truputį palaukti. Var-sn--l -c- -ä--a et---go------. V__ s____ o__ v____ e__ ö_________ V-r s-ä-l o-h v-n-a e-t ö-o-b-i-k- ---------------------------------- Var snäll och vänta ett ögonblick. 0
(Aš) tuoj grįšiu. J-g är-s--rt----l---a. J__ ä_ s____ t________ J-g ä- s-a-t t-l-b-k-. ---------------------- Jag är snart tillbaka. 0
Prašau duoti man kvitą. Ge -ig--tt--v-tt-- t---. G_ m__ e__ k______ t____ G- m-g e-t k-i-t-, t-c-. ------------------------ Ge mig ett kvitto, tack. 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. J-- -ar--nga--måpen---. J__ h__ i___ s_________ J-g h-r i-g- s-å-e-g-r- ----------------------- Jag har inga småpengar. 0
Grąžą pasilikite sau. D-t--- -ä-- s-- -e-ål--väx--n. D__ ä_ j___ s__ b_____ v______ D-t ä- j-m- s-, b-h-l- v-x-l-. ------------------------------ Det är jämt så, behåll växeln. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. K--------ill d-n --r ad-esse-. K__ m__ t___ d__ h__ a________ K-r m-g t-l- d-n h-r a-r-s-e-. ------------------------------ Kör mig till den här adressen. 0
Nuvežkite mane į viešbutį. K----i--t-ll--i-t-h-----. K__ m__ t___ m___ h______ K-r m-g t-l- m-t- h-t-l-. ------------------------- Kör mig till mitt hotell. 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. Kör-m----ill s-----en. K__ m__ t___ s________ K-r m-g t-l- s-r-n-e-. ---------------------- Kör mig till stranden. 0

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?