Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   no Konjunksjoner 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [nittiseks]

Konjunksjoner 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. J-g-stå- -pp--å-snart v-kk-rklo-----i-ger. J__ s___ o__ s_ s____ v___________ r______ J-g s-å- o-p s- s-a-t v-k-e-k-o-k- r-n-e-. ------------------------------------------ Jeg står opp så snart vekkerklokka ringer. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. J-g-blir tr-----å-snart-----ska- l-re. J__ b___ t____ s_ s____ j__ s___ l____ J-g b-i- t-e-t s- s-a-t j-g s-a- l-r-. -------------------------------------- Jeg blir trett så snart jeg skal lære. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. J-g s-u-ter---j-b-- nå--je- -l-r seks--. J__ s______ å j____ n__ j__ b___ s______ J-g s-u-t-r å j-b-e n-r j-g b-i- s-k-t-. ---------------------------------------- Jeg slutter å jobbe når jeg blir seksti. 0
Kada (jūs) paskambinsite? N-- ringe- d-? N__ r_____ d__ N-r r-n-e- d-? -------------- Når ringer du? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. S- -nar----- har-t--. S_ s____ j__ h__ t___ S- s-a-t j-g h-r t-d- --------------------- Så snart jeg har tid. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. H-- rin--r s- ---rt --n--ar -i-. H__ r_____ s_ s____ h__ h__ t___ H-n r-n-e- s- s-a-t h-n h-r t-d- -------------------------------- Han ringer så snart han har tid. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? H--r--eng----a---- j-bbe? H___ l____ s___ d_ j_____ H-o- l-n-e s-a- d- j-b-e- ------------------------- Hvor lenge skal du jobbe? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. Jeg sk-- --bb---å len-- je- -an. J__ s___ j____ s_ l____ j__ k___ J-g s-a- j-b-e s- l-n-e j-g k-n- -------------------------------- Jeg skal jobbe så lenge jeg kan. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. J-g---al j--be så l--ge -eg er --i--. J__ s___ j____ s_ l____ j__ e_ f_____ J-g s-a- j-b-e s- l-n-e j-g e- f-i-k- ------------------------------------- Jeg skal jobbe så lenge jeg er frisk. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. Han-lig------s-nga-i--t-det --r-- j----. H__ l_____ i s____ i s_____ f__ å j_____ H-n l-g-e- i s-n-a i s-e-e- f-r å j-b-e- ---------------------------------------- Han ligger i senga i stedet for å jobbe. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Hu- -e--- avi--n-i---e--------- -a-- mat. H__ l____ a_____ i s_____ f__ å l___ m___ H-n l-s-r a-i-e- i s-e-e- f-r å l-g- m-t- ----------------------------------------- Hun leser avisen i stedet for å lage mat. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. Ha- si--er på---be- i-s--d-t-f-- å -- h---. H__ s_____ p_ p____ i s_____ f__ å g_ h____ H-n s-t-e- p- p-b-n i s-e-e- f-r å g- h-e-. ------------------------------------------- Han sitter på puben i stedet for å gå hjem. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. S---id- je- v---bor-h-n he-. S_ v___ j__ v__ b__ h__ h___ S- v-d- j-g v-t b-r h-n h-r- ---------------------------- Så vidt jeg vet bor han her. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. S- vi-t-je- v-- er k-----an--s-k. S_ v___ j__ v__ e_ k___ h___ s___ S- v-d- j-g v-t e- k-n- h-n- s-k- --------------------------------- Så vidt jeg vet er kona hans syk. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. Så--i---j-- v-- e- -an-ar----s-edi-. S_ v___ j__ v__ e_ h__ a____________ S- v-d- j-g v-t e- h-n a-b-i-s-e-i-. ------------------------------------ Så vidt jeg vet er han arbeidsledig. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. J-- -------o-met -id-nok -e-som-je- -k-e-h---e ----o--t m-g. J__ h____ k_____ t______ d_____ j__ i___ h____ f_______ m___ J-g h-d-e k-m-e- t-d-n-k d-r-o- j-g i-k- h-d-e f-r-o-e- m-g- ------------------------------------------------------------ Jeg hadde kommet tidsnok dersom jeg ikke hadde forsovet meg. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Jeg---dde-----e- tid-n-k-hvis --g ---e--a-----i-te---u-s--. J__ h____ k_____ t______ h___ j__ i___ h____ m_____ b______ J-g h-d-e k-m-e- t-d-n-k h-i- j-g i-k- h-d-e m-s-e- b-s-e-. ----------------------------------------------------------- Jeg hadde kommet tidsnok hvis jeg ikke hadde mistet bussen. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. J-g -o- -kk----tid--fo-d----- -k---fa-t-ve---. J__ k__ i___ i t___ f____ j__ i___ f___ v_____ J-g k-m i-k- i t-d- f-r-i j-g i-k- f-n- v-i-n- ---------------------------------------------- Jeg kom ikke i tide fordi jeg ikke fant veien. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!