Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   no Følelser

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [femtiseks]

Følelser

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. ha --st h_ l___ h- l-s- ------- ha lyst 0
(Mes) norime. / Turime norą. Vi--ar-l-st. V_ h__ l____ V- h-r l-s-. ------------ Vi har lyst. 0
(Mes) neturime norą. V----r ikk- -ys-. V_ h__ i___ l____ V- h-r i-k- l-s-. ----------------- Vi har ikke lyst. 0
Bijoti væ-e -edd v___ r___ v-r- r-d- --------- være redd 0
(Aš) bijau. Jeg e- --d-. J__ e_ r____ J-g e- r-d-. ------------ Jeg er redd. 0
(Aš) nebijau. Je- -r i--e-r--d. J__ e_ i___ r____ J-g e- i-k- r-d-. ----------------- Jeg er ikke redd. 0
Turėti laiko h--t-d h_ t__ h- t-d ------ ha tid 0
Jis turi laiko. H-n-ha- -id. H__ h__ t___ H-n h-r t-d- ------------ Han har tid. 0
Jis neturi laiko. Han har -kk- --d. H__ h__ i___ t___ H-n h-r i-k- t-d- ----------------- Han har ikke tid. 0
Nuobodžiauti kj-d----g k____ s__ k-e-e s-g --------- kjede seg 0
Ji nuobodžiauja. Hu---je--r--eg. H__ k_____ s___ H-n k-e-e- s-g- --------------- Hun kjeder seg. 0
Ji nenuobodžiauja. H-n -j---r--eg---ke. H__ k_____ s__ i____ H-n k-e-e- s-g i-k-. -------------------- Hun kjeder seg ikke. 0
Būti išalkus v----s-lt-n v___ s_____ v-r- s-l-e- ----------- være sulten 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? E- -e-e----t--? E_ d___ s______ E- d-r- s-l-n-? --------------- Er dere sultne? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? E- --re----- s-l--e? E_ d___ i___ s______ E- d-r- i-k- s-l-n-? -------------------- Er dere ikke sultne? 0
Būti ištroškus vær- tø--t v___ t____ v-r- t-r-t ---------- være tørst 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. De----t----e. D_ e_ t______ D- e- t-r-t-. ------------- De er tørste. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. D---r ik-e---r--e. D_ e_ i___ t______ D- e- i-k- t-r-t-. ------------------ De er ikke tørste. 0

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!