Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   no trenge – ville

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [sekstini]

trenge – ville

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. J-g -re-g---en---n-. J__ t______ e_ s____ J-g t-e-g-r e- s-n-. -------------------- Jeg trenger en seng. 0
(Aš) noriu miego. J-g-vil-sov-. J__ v__ s____ J-g v-l s-v-. ------------- Jeg vil sove. 0
Ar čia yra lova? F-nne---et--n --n--h-r? F_____ d__ e_ s___ h___ F-n-e- d-t e- s-n- h-r- ----------------------- Finnes det en seng her? 0
Man reikia lempos. J---t-en-e- ---l----. J__ t______ e_ l_____ J-g t-e-g-r e- l-m-e- --------------------- Jeg trenger en lampe. 0
(Aš) noriu skaityti. Je- -il le-e. J__ v__ l____ J-g v-l l-s-. ------------- Jeg vil lese. 0
Ar čia yra lempa? F---es --- -n la-pe---r? F_____ d__ e_ l____ h___ F-n-e- d-t e- l-m-e h-r- ------------------------ Finnes det en lampe her? 0
Man reikia telefono. J-- --e--er -- -el---n. J__ t______ e_ t_______ J-g t-e-g-r e- t-l-f-n- ----------------------- Jeg trenger en telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. J----il ringe. J__ v__ r_____ J-g v-l r-n-e- -------------- Jeg vil ringe. 0
Ar čia yra telefonas? F--n-- -e- -n -el--o--h-r? F_____ d__ e_ t______ h___ F-n-e- d-t e- t-l-f-n h-r- -------------------------- Finnes det en telefon her? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. J-g t-----r----k-m-r-. J__ t______ e_ k______ J-g t-e-g-r e- k-m-r-. ---------------------- Jeg trenger et kamera. 0
(Aš) noriu fotografuoti. J---v-l t- -ilder. J__ v__ t_ b______ J-g v-l t- b-l-e-. ------------------ Jeg vil ta bilder. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? F--n-- d-- e--k-me-a----? F_____ d__ e_ k_____ h___ F-n-e- d-t e- k-m-r- h-r- ------------------------- Finnes det et kamera her? 0
Man reikia kompiuterio. Jeg ---n-e---- ----ma-ki-. J__ t______ e_ d__________ J-g t-e-g-r e- d-t-m-s-i-. -------------------------- Jeg trenger en datamaskin. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. Jeg -il-se-d- -- ep-s-. J__ v__ s____ e_ e_____ J-g v-l s-n-e e- e-o-t- ----------------------- Jeg vil sende en epost. 0
Ar čia yra kompiuteris? F-nn---d-- ----ata-aski- he-? F_____ d__ e_ d_________ h___ F-n-e- d-t e- d-t-m-s-i- h-r- ----------------------------- Finnes det en datamaskin her? 0
Man reikia šratinuko. Jeg---enger en-k--ep--n. J__ t______ e_ k________ J-g t-e-g-r e- k-l-p-n-. ------------------------ Jeg trenger en kulepenn. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. J-- v-l s-r----no-. J__ v__ s_____ n___ J-g v-l s-r-v- n-e- ------------------- Jeg vil skrive noe. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Fi---s det------k o---- k-lepe-n-h--? F_____ d__ e_ a__ o_ e_ k_______ h___ F-n-e- d-t e- a-k o- e- k-l-p-n- h-r- ------------------------------------- Finnes det et ark og en kulepenn her? 0

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…