Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   no Fortid 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [åttitre]

Fortid 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti ri-ge r____ r-n-e ----- ringe 0
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Je- h----in-t. J__ h__ r_____ J-g h-r r-n-t- -------------- Jeg har ringt. 0
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. Je--har ringt ---e t-den. J__ h__ r____ h___ t_____ J-g h-r r-n-t h-l- t-d-n- ------------------------- Jeg har ringt hele tiden. 0
klausti spør-e s_____ s-ø-r- ------ spørre 0
(Aš) paklausiau. J-g har ----t. J__ h__ s_____ J-g h-r s-u-t- -------------- Jeg har spurt. 0
(Aš) visuomet klausdavau. J-- -a- alltid-s-u-t. J__ h__ a_____ s_____ J-g h-r a-l-i- s-u-t- --------------------- Jeg har alltid spurt. 0
pasakoti f-r----e f_______ f-r-e-l- -------- fortelle 0
(Aš) papasakojau. J-----r --rtalt de-. J__ h__ f______ d___ J-g h-r f-r-a-t d-t- -------------------- Jeg har fortalt det. 0
(Aš) papasakojau visą istoriją. Jeg---r-f-rta-t-he-e hi-t---e-. J__ h__ f______ h___ h_________ J-g h-r f-r-a-t h-l- h-s-o-i-n- ------------------------------- Jeg har fortalt hele historien. 0
mokytis l-re / -e-e l___ / l___ l-r- / l-s- ----------- lære / lese 0
(Aš) mokiausi. J-g -ar l--t - --st. J__ h__ l___ / l____ J-g h-r l-r- / l-s-. -------------------- Jeg har lært / lest. 0
(Aš) mokiausi visą vakarą. J-g -ar---r- /--e-t-h-le k---d--. J__ h__ l___ / l___ h___ k_______ J-g h-r l-r- / l-s- h-l- k-e-d-n- --------------------------------- Jeg har lært / lest hele kvelden. 0
dirbti j---e j____ j-b-e ----- jobbe 0
(Aš) dirbau. J-g h-- jo-be-. J__ h__ j______ J-g h-r j-b-e-. --------------- Jeg har jobbet. 0
(Aš) dirbau visą dieną. Je--ha- --b--t-h-l-----e-. J__ h__ j_____ h___ d_____ J-g h-r j-b-e- h-l- d-g-n- -------------------------- Jeg har jobbet hele dagen. 0
valgyti s---e s____ s-i-e ----- spise 0
(Aš) pavalgiau. J-- ha---p-st. J__ h__ s_____ J-g h-r s-i-t- -------------- Jeg har spist. 0
(Aš) viską suvalgiau. Je---a- s--st-opp. J__ h__ s____ o___ J-g h-r s-i-t o-p- ------------------ Jeg har spist opp. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!