Pasikalbėjimų knygelė

lt Metų laikai ir oras   »   nn Årstider og vêr

16 [šešiolika]

Metų laikai ir oras

Metų laikai ir oras

16 [seksten]

Årstider og vêr

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Tai metų laikai: Dett--er ---ti-en-: D____ e_ å_________ D-t-e e- å-s-i-e-e- ------------------- Dette er årstidene: 0
pavasaris, vasara, V-r--- -um----, V_____ s_______ V-r-n- s-m-r-n- --------------- Våren, sumaren, 0
ruduo ir žiema. hau--e---g vint--en. h______ o_ v________ h-u-t-n o- v-n-e-e-. -------------------- hausten og vinteren. 0
Vasara (yra) karšta. S-m--e--er--arm. S______ e_ v____ S-m-r-n e- v-r-. ---------------- Sumaren er varm. 0
Vasarą šviečia saulė. Om s-m--e- s--n-so--. O_ s______ s___ s____ O- s-m-r-n s-i- s-l-. --------------------- Om sumaren skin sola. 0
Vasarą (mes) mėgstame (eiti) pasivaikščioti. Om--u--r---g-r-----j---e----tu-. O_ s______ g__ v_ g_____ p_ t___ O- s-m-r-n g-r v- g-e-n- p- t-r- -------------------------------- Om sumaren går vi gjerne på tur. 0
Žiema (yra) šalta. Vi--ere- -r ----. V_______ e_ k____ V-n-e-e- e- k-l-. ----------------- Vinteren er kald. 0
Žiemą sninga arba lyja. O- vi-t--en s--r e--e- -eg----d-t. O_ v_______ s___ e____ r_____ d___ O- v-n-e-e- s-ø- e-l-r r-g-a- d-t- ---------------------------------- Om vinteren snør eller regnar det. 0
Žiemą (mes) mėgstame būti namie. Vi l-k-r-- ve-e-he---------n-er-n. V_ l____ å v___ h____ o_ v________ V- l-k-r å v-r- h-i-e o- v-n-e-e-. ---------------------------------- Vi likar å vere heime om vinteren. 0
Šalta. D---er---ld-. D__ e_ k_____ D-t e- k-l-t- ------------- Det er kaldt. 0
Lyja. De- -e---r. D__ r______ D-t r-g-a-. ----------- Det regnar. 0
Vėjuota. De--b-æs. D__ b____ D-t b-æ-. --------- Det blæs. 0
Šilta. De-----va-m-. D__ e_ v_____ D-t e- v-r-t- ------------- Det er varmt. 0
Saulėta. De--er so-. D__ e_ s___ D-t e- s-l- ----------- Det er sol. 0
Giedra. De- -- -i--. D__ e_ f____ D-t e- f-n-. ------------ Det er fint. 0
Koks šiandien oras? Ko-l----er -êre- i -a-? K______ e_ v____ i d___ K-r-e-s e- v-r-t i d-g- ----------------------- Korleis er vêret i dag? 0
Šiandien šalta. D---e- -a----i-dag. D__ e_ k____ i d___ D-t e- k-l-t i d-g- ------------------- Det er kaldt i dag. 0
Šiandien šilta. Det-e--varm--- d-g. D__ e_ v____ i d___ D-t e- v-r-t i d-g- ------------------- Det er varmt i dag. 0

Mokymasis ir emocijos

Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!