Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   nn trenge - ville

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [sekstini]

trenge - ville

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. Eg --eng-e--s--g. E_ t____ e_ s____ E- t-e-g e- s-n-. ----------------- Eg treng ei seng. 0
(Aš) noriu miego. E------so--. E_ v__ s____ E- v-l s-v-. ------------ Eg vil sove. 0
Ar čia yra lova? Fin------ e- s-ng-h--? F____ d__ e_ s___ h___ F-n-t d-t e- s-n- h-r- ---------------------- Finst det ei seng her? 0
Man reikia lempos. E------- e--l--p-. E_ t____ e_ l_____ E- t-e-g e- l-m-e- ------------------ Eg treng ei lampe. 0
(Aš) noriu skaityti. E--vil-----. E_ v__ l____ E- v-l l-s-. ------------ Eg vil lese. 0
Ar čia yra lempa? Fi-st--et ---l---e he-? F____ d__ e_ l____ h___ F-n-t d-t e- l-m-e h-r- ----------------------- Finst det ei lampe her? 0
Man reikia telefono. Eg --en--ei----le-o-. E_ t____ e__ t_______ E- t-e-g e-n t-l-f-n- --------------------- Eg treng ein telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. Eg vi----ng-e. E_ v__ r______ E- v-l r-n-j-. -------------- Eg vil ringje. 0
Ar čia yra telefonas? Finst-det e-n --l---- h-r? F____ d__ e__ t______ h___ F-n-t d-t e-n t-l-f-n h-r- -------------------------- Finst det ein telefon her? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. Eg --e-----t----er-. E_ t____ e__ k______ E- t-e-g e-t k-m-r-. -------------------- Eg treng eit kamera. 0
(Aš) noriu fotografuoti. Eg-vi--t- b-----. E_ v__ t_ b______ E- v-l t- b-l-t-. ----------------- Eg vil ta bilete. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? Fi--- --- --t-ka---a her? F____ d__ e__ k_____ h___ F-n-t d-t e-t k-m-r- h-r- ------------------------- Finst det eit kamera her? 0
Man reikia kompiuterio. E- -reng--i ----mas-in. E_ t____ e_ d__________ E- t-e-g e- d-t-m-s-i-. ----------------------- Eg treng ei datamaskin. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. E- vi- se--e--in -post. E_ v__ s____ e__ e_____ E- v-l s-n-e e-n e-o-t- ----------------------- Eg vil sende ein epost. 0
Ar čia yra kompiuteris? F------et -- dat-m--k-n he-? F____ d__ e_ d_________ h___ F-n-t d-t e- d-t-m-s-i- h-r- ---------------------------- Finst det ei datamaskin her? 0
Man reikia šratinuko. E- --e------ p-n-. E_ t____ e__ p____ E- t-e-g e-n p-n-. ------------------ Eg treng ein penn. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. E----l---ri-- n-ko. E_ v__ s_____ n____ E- v-l s-r-v- n-k-. ------------------- Eg vil skrive noko. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Fi----de- e-- a-k-o- -i- p--n---r? F____ d__ e__ a__ o_ e__ p___ h___ F-n-t d-t e-t a-k o- e-n p-n- h-r- ---------------------------------- Finst det eit ark og ein penn her? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…