Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   nn Kjensler

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [femtiseks]

Kjensler

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. ha----t h_ l___ h- l-s- ------- ha lyst 0
(Mes) norime. / Turime norą. Vi-h-- lys-. V_ h__ l____ V- h-r l-s-. ------------ Vi har lyst. 0
(Mes) neturime norą. V----r --kj----s-. V_ h__ i____ l____ V- h-r i-k-e l-s-. ------------------ Vi har ikkje lyst. 0
Bijoti ver- --dd v___ r___ v-r- r-d- --------- vere redd 0
(Aš) bijau. Eg e--red-. E_ e_ r____ E- e- r-d-. ----------- Eg er redd. 0
(Aš) nebijau. E- er-ikk-e-red-. E_ e_ i____ r____ E- e- i-k-e r-d-. ----------------- Eg er ikkje redd. 0
Turėti laiko ha-tid h_ t__ h- t-d ------ ha tid 0
Jis turi laiko. H-- ----t--. H__ h__ t___ H-n h-r t-d- ------------ Han har tid. 0
Jis neturi laiko. H-n h-r--k----tid. H__ h__ i____ t___ H-n h-r i-k-e t-d- ------------------ Han har ikkje tid. 0
Nuobodžiauti kei- --g k___ s__ k-i- s-g -------- keie seg 0
Ji nuobodžiauja. H- -e--r --g. H_ k____ s___ H- k-i-r s-g- ------------- Ho keiar seg. 0
Ji nenuobodžiauja. Ho k---r seg---kje. H_ k____ s__ i_____ H- k-i-r s-g i-k-e- ------------------- Ho keiar seg ikkje. 0
Būti išalkus ve-e--volt-n v___ s______ v-r- s-o-t-n ------------ vere svolten 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? Er -e---o---e? E_ d_ s_______ E- d- s-o-t-e- -------------- Er de svoltne? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? Er ---i---e-s--l---? E_ d_ i____ s_______ E- d- i-k-e s-o-t-e- -------------------- Er de ikkje svoltne? 0
Būti ištroškus v-r- t-rst v___ t____ v-r- t-r-t ---------- vere tyrst 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. D-- er tyr--e. D__ e_ t______ D-i e- t-r-t-. -------------- Dei er tyrste. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. De- e--i--j--t-rs-e. D__ e_ i____ t______ D-i e- i-k-e t-r-t-. -------------------- Dei er ikkje tyrste. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!