Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   nn Konjunksjonar 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [nittiseks]

Konjunksjonar 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. E---tå- -p---å sn--t vek--a-k-o-ka r-ng--r. E_ s___ o__ s_ s____ v____________ r_______ E- s-å- o-p s- s-a-t v-k-j-r-l-k-a r-n-j-r- ------------------------------------------- Eg står opp så snart vekkjarklokka ringjer. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. Eg-bl-- tr---t-så -n-r---- må s--d-r-. E_ b___ t_____ s_ s____ e_ m_ s_______ E- b-i- t-ø-t- s- s-a-t e- m- s-u-e-e- -------------------------------------- Eg blir trøytt så snart eg må studere. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. E--sk-l -lut-e --j--b-----ak- e--bl---s----i. E_ s___ s_____ å j____ s_____ e_ b___ s______ E- s-a- s-u-t- å j-b-e s-r-k- e- b-i- s-k-t-. --------------------------------------------- Eg skal slutte å jobbe straks eg blir seksti. 0
Kada (jūs) paskambinsite? N---r---je- --? N__ r______ d__ N-r r-n-j-r d-? --------------- Når ringjer du? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. S---nart e- -a--t-d. S_ s____ e_ h__ t___ S- s-a-t e- h-r t-d- -------------------- Så snart eg har tid. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. H-n --ng-e---å s-art -a--h-r----t-t-d. H__ r______ s_ s____ h__ h__ l___ t___ H-n r-n-j-r s- s-a-t h-n h-r l-t- t-d- -------------------------------------- Han ringjer så snart han har litt tid. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? Ko- --nge s--l-----r----e? K__ l____ s___ d_ a_______ K-r l-n-e s-a- d- a-b-i-e- -------------------------- Kor lenge skal du arbeide? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. E--s--- a-be--e så---n-e-eg-k--. E_ s___ a______ s_ l____ e_ k___ E- s-a- a-b-i-e s- l-n-e e- k-n- -------------------------------- Eg skal arbeide så lenge eg kan. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. Eg s--l-a----de--å----ge-e-----f----. E_ s___ a______ s_ l____ e_ e_ f_____ E- s-a- a-b-i-e s- l-n-e e- e- f-i-k- ------------------------------------- Eg skal arbeide så lenge eg er frisk. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. Ha--l----i -en-a --sta-e---or å-jobbe. H__ l___ i s____ i s_____ f__ å j_____ H-n l-g- i s-n-a i s-a-e- f-r å j-b-e- -------------------------------------- Han ligg i senga i staden for å jobbe. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Ho le--a--sa - s---en --r å----e -at. H_ l__ a____ i s_____ f__ å l___ m___ H- l-s a-i-a i s-a-e- f-r å l-g- m-t- ------------------------------------- Ho les avisa i staden for å lage mat. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. Han---t--å -r-a - ------ --r --gå--e-m. H__ s__ p_ k___ i s_____ f__ å g_ h____ H-n s-t p- k-o- i s-a-e- f-r å g- h-i-. --------------------------------------- Han sit på kroa i staden for å gå heim. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. Så -idt -g veit,-bur-h------. S_ v___ e_ v____ b__ h__ h___ S- v-d- e- v-i-, b-r h-n h-r- ----------------------------- Så vidt eg veit, bur han her. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. S- -idt-e- ve--- e- -o----------u-. S_ v___ e_ v____ e_ k___ h___ s____ S- v-d- e- v-i-, e- k-n- h-n- s-u-. ----------------------------------- Så vidt eg veit, er kona hans sjuk. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. Så----t e- -eit, e- h-- a-b-i-slaus. S_ v___ e_ v____ e_ h__ a___________ S- v-d- e- v-i-, e- h-n a-b-i-s-a-s- ------------------------------------ Så vidt eg veit, er han arbeidslaus. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. E---or-ov meg- --l-- -a--e--- k-m---i--n--. E_ f_____ m___ e____ h____ e_ k___ t_______ E- f-r-o- m-g- e-l-s h-d-e e- k-m- t-d-n-k- ------------------------------------------- Eg forsov meg, elles hadde eg kome tidsnok. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. E--m---a --s--n- e--e---a-d- eg--ome-ti-sn-k. E_ m____ b______ e____ h____ e_ k___ t_______ E- m-s-a b-s-e-, e-l-s h-d-e e- k-m- t-d-n-k- --------------------------------------------- Eg mista bussen, elles hadde eg kome tidsnok. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. Eg fan- ikkj- -e-----el-es--a------ -ore -idsnok. E_ f___ i____ v_____ e____ h____ e_ v___ t_______ E- f-n- i-k-e v-g-n- e-l-s h-d-e e- v-r- t-d-n-k- ------------------------------------------------- Eg fann ikkje vegen, elles hadde eg vore tidsnok. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!