Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   nn Vekedagar

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [ni]

Vekedagar

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
pirmadienis m----g m_____ m-n-a- ------ måndag 0
antradienis t----g t_____ t-s-a- ------ tysdag 0
trečiadienis o----g o_____ o-s-a- ------ onsdag 0
ketvirtadienis t---dag t______ t-r-d-g ------- torsdag 0
penktadienis fre-ag f_____ f-e-a- ------ fredag 0
šeštadienis la-rdag l______ l-u-d-g ------- laurdag 0
sekmadienis su--ag s_____ s-n-a- ------ sundag 0
savaitė ve-a v___ v-k- ---- veka 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio f-- -ån-a- -i- -un-ag f__ m_____ t__ s_____ f-å m-n-a- t-l s-n-a- --------------------- frå måndag til sundag 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. De- -y--t- --g---e- -å--a-. D__ f_____ d____ e_ m______ D-n f-r-t- d-g-n e- m-n-a-. --------------------------- Den fyrste dagen er måndag. 0
Antroji diena yra antradienis. D-n-a-d-e--agen -r -ysdag. D__ a____ d____ e_ t______ D-n a-d-e d-g-n e- t-s-a-. -------------------------- Den andre dagen er tysdag. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. D-n -r---- da--------n---g. D__ t_____ d____ e_ o______ D-n t-e-j- d-g-n e- o-s-a-. --------------------------- Den tredje dagen er onsdag. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Den fj---e--a--n ---t-r--a-. D__ f_____ d____ e_ t_______ D-n f-e-d- d-g-n e- t-r-d-g- ---------------------------- Den fjerde dagen er torsdag. 0
Penktoji diena yra penktadienis. D-n fe-te-d--e- e- fred--. D__ f____ d____ e_ f______ D-n f-m-e d-g-n e- f-e-a-. -------------------------- Den femte dagen er fredag. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. D-n-sje-t- --g---e--l-u-da-. D__ s_____ d____ e_ l_______ D-n s-e-t- d-g-n e- l-u-d-g- ---------------------------- Den sjette dagen er laurdag. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. De- s--and---a-e--er s-nd-g. D__ s______ d____ e_ s______ D-n s-u-n-e d-g-n e- s-n-a-. ---------------------------- Den sjuande dagen er sundag. 0
Savaitė turi septynias dienas. De------j--d-gar-i-----. D__ e_ s__ d____ i v____ D-t e- s-u d-g-r i v-k-. ------------------------ Det er sju dagar i veka. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. V- ----i-e------------d-g-r. V_ a_______ b____ f__ d_____ V- a-b-i-e- b-r-e f-m d-g-r- ---------------------------- Vi arbeider berre fem dagar. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!