Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešasis miesto transportas   »   nn Kollektivtrafikk

36 [trisdešimt šeši]

Viešasis miesto transportas

Viešasis miesto transportas

36 [trettiseks]

Kollektivtrafikk

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Kur yra autobusų stotelė? Kvar -r--u-s---d--l--sen? K___ e_ b________________ K-a- e- b-s-h-l-e-l-s-e-? ------------------------- Kvar er busshaldeplassen? 0
Kuris autobusas važiuoja į (miesto) centrą? Kv----s--går-t-- s-n-r--? K__ b___ g__ t__ s_______ K-a b-s- g-r t-l s-n-r-m- ------------------------- Kva buss går til sentrum? 0
Kuriuo numeriu man važiuoti? Kva--i-j------g---? K__ l____ m_ e_ t__ K-a l-n-e m- e- t-? ------------------- Kva linje må eg ta? 0
Ar man reikės persėsti? Må--- b--- ----? M_ e_ b___ b____ M- e- b-t- b-s-? ---------------- Må eg byte buss? 0
Kur man reikės persėsti? K--r må--g---t-? K___ m_ e_ b____ K-a- m- e- b-t-? ---------------- Kvar må eg byte? 0
Kiek kainuoja bilietas? Kva -os-ar---l-e-ten? K__ k_____ b_________ K-a k-s-a- b-l-e-t-n- --------------------- Kva kostar billetten? 0
Kiek stotelių yra iki centro? Ko- --n-e---opp -----t-t-l sent---? K__ m____ s____ e_ d__ t__ s_______ K-r m-n-e s-o-p e- d-t t-l s-n-r-m- ----------------------------------- Kor mange stopp er det til sentrum? 0
Jums čia reikia išlipti. D- -å ---a--he-. D_ m_ g_ a_ h___ D- m- g- a- h-r- ---------------- Du må gå av her. 0
(Jūs) turite / Jums reikia išlipti pro galines duris. D-------t- bu-s her. D_ m_ b___ b___ h___ D- m- b-t- b-s- h-r- -------------------- Du må byte buss her. 0
Kitas metro traukinys atvyks po 5 (penkių) minučių. Ne--- ---an- kj-m-o----- -i--tt. N____ T_____ k___ o_ f__ m______ N-s-e T-b-n- k-e- o- f-m m-n-t-. -------------------------------- Neste T-bane kjem om fem minutt. 0
Kitas tramvajus atvyks po 10 (dešimties) minučių. N-st- --ik--kj-- o--ti m-----. N____ t____ k___ o_ t_ m______ N-s-e t-i-k k-e- o- t- m-n-t-. ------------------------------ Neste trikk kjem om ti minutt. 0
Kitas autobusas atvyks po 15 (penkiolikos) minučių. Ne--e -us-----m--- -----var---. N____ b___ k___ o_ e__ k_______ N-s-e b-s- k-e- o- e-t k-a-t-r- ------------------------------- Neste buss kjem om eit kvarter. 0
Kada važiuoja paskutinis metro traukinys? Når--år -en--i------b-nen? N__ g__ d__ s____ T_______ N-r g-r d-n s-s-e T-b-n-n- -------------------------- Når går den siste T-banen? 0
Kada važiuoja paskutinis tramvajus? N-r -å-------ist--t-i----? N__ g__ d__ s____ t_______ N-r g-r d-n s-s-e t-i-k-n- -------------------------- Når går den siste trikken? 0
Kada važiuoja paskutinis autobusas? Nå- g----en si-te-b-ss-n? N__ g__ d__ s____ b______ N-r g-r d-n s-s-e b-s-e-? ------------------------- Når går den siste bussen? 0
Ar turite bilietą? Har--u---l-e--? H__ d_ b_______ H-r d- b-l-e-t- --------------- Har du billett? 0
Bilietą? — Ne, neturiu. B--l-tt- - N--- -e- --r--- ik--e. B_______ – N___ d__ h__ e_ i_____ B-l-e-t- – N-i- d-t h-r e- i-k-e- --------------------------------- Billett? – Nei, det har eg ikkje. 0
Tai privalote / turite mokėti baudą. Då--å du b-t-le-bo-. D_ m_ d_ b_____ b___ D- m- d- b-t-l- b-t- -------------------- Då må du betale bot. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos raida

Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės. Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą. Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku. Egzistuoja kelios teorijos. Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas. Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Jie svarbūs norint suformuoti garsus. Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus. Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų. Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai. Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus. Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta. Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos. Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse. Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai. Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai. Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje. Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą. Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas. Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų. Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį. Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis. Taip atsirado įvairios kalbų šeimos. Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai. Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės. Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika. Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus. Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?