Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 3   »   nn grunngje noko 3

77 [septyniasdešimt septyni]

ką pagrįsti 3

ką pagrįsti 3

77 [syttisju]

grunngje noko 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Kodėl (jūs) nevalgote torto? K------e--d---kk-e ----? K_____ e_ d_ i____ k____ K-i-o- e- d- i-k-e k-k-? ------------------------ Kvifor et du ikkje kaka? 0
(Aš) turiu numesti svorį. E- m- ----ke --g. E_ m_ s_____ m___ E- m- s-a-k- m-g- ----------------- Eg må slanke meg. 0
(Aš) nevalgau, nes turiu numesti svorį. E---t-ik-j- -o--- e- -å s-an----e-. E_ e_ i____ f____ e_ m_ s_____ m___ E- e- i-k-e f-r-i e- m- s-a-k- m-g- ----------------------------------- Eg et ikkje fordi eg må slanke meg. 0
Kodėl (jūs) negeriate alaus? Kv-fo- d--kk -- ikk-e -l? K_____ d____ d_ i____ ø__ K-i-o- d-i-k d- i-k-e ø-? ------------------------- Kvifor drikk du ikkje øl? 0
(Aš) dar turėsiu važiuoti. Eg-m- -øy--. E_ m_ k_____ E- m- k-y-e- ------------ Eg må køyre. 0
(Aš) negeriu, nes dar turėsiu važiuoti. E-----kk --k-- fo-di-eg -- køy--. E_ d____ i____ f____ e_ m_ k_____ E- d-i-k i-k-e f-r-i e- m- k-y-e- --------------------------------- Eg drikk ikkje fordi eg må køyre. 0
Kodėl negeri kavos? K-i----d---k--- --k---kaffien? K_____ d____ d_ i____ k_______ K-i-o- d-i-k d- i-k-e k-f-i-n- ------------------------------ Kvifor drikk du ikkje kaffien? 0
Ji atšalo. H-n--r ----. H__ e_ k____ H-n e- k-l-. ------------ Han er kald. 0
Aš jos negeriu, nes ji atšalo / yra šalta. Eg --ikk h-n ikkj--fo--- han ----a-d. E_ d____ h__ i____ f____ h__ e_ k____ E- d-i-k h-n i-k-e f-r-i h-n e- k-l-. ------------------------------------- Eg drikk han ikkje fordi han er kald. 0
Kodėl negeri arbatos? K--for drikk d- -kkj--te--? K_____ d____ d_ i____ t____ K-i-o- d-i-k d- i-k-e t-e-? --------------------------- Kvifor drikk du ikkje teen? 0
(Aš) neturiu cukraus. E--har i-k-- ---k--. E_ h__ i____ s______ E- h-r i-k-e s-k-e-. -------------------- Eg har ikkje sukker. 0
Aš jos negeriu, nes neturiu cukraus. Eg-d-i-- h-- ik--- f---i eg----je---- su-k--. E_ d____ h__ i____ f____ e_ i____ h__ s______ E- d-i-k h-n i-k-e f-r-i e- i-k-e h-r s-k-e-. --------------------------------------------- Eg drikk han ikkje fordi eg ikkje har sukker. 0
Kodėl (jūs) nevalgote sriubos? K----- ---du --------ppa? K_____ e_ d_ i____ s_____ K-i-o- e- d- i-k-e s-p-a- ------------------------- Kvifor et du ikkje suppa? 0
(Aš) jos neužsisakiau. Eg---- i-k-e be-t--t -o. E_ h__ i____ b______ h__ E- h-r i-k-e b-s-i-t h-. ------------------------ Eg har ikkje bestilt ho. 0
Aš jos nevalgau, nes neužsisakiau. E- et--o ik-je--or---e- i--j- har-b--tilt --. E_ e_ h_ i____ f____ e_ i____ h__ b______ h__ E- e- h- i-k-e f-r-i e- i-k-e h-r b-s-i-t h-. --------------------------------------------- Eg et ho ikkje fordi eg ikkje har bestilt ho. 0
Kodėl (jūs) nevalgote mėsos? K-ifo- et -u --k-e ----e-? K_____ e_ d_ i____ k______ K-i-o- e- d- i-k-e k-ø-e-? -------------------------- Kvifor et du ikkje kjøtet? 0
(Aš) vegetaras / -ė. E------ege-a--a---. E_ e_ v____________ E- e- v-g-t-r-a-a-. ------------------- Eg er vegetarianar. 0
Aš jos nevalgau, nes esu vegetaras / -ė. E- et---t -k--e fordi eg-er-vege--r-anar. E_ e_ d__ i____ f____ e_ e_ v____________ E- e- d-t i-k-e f-r-i e- e- v-g-t-r-a-a-. ----------------------------------------- Eg et det ikkje fordi eg er vegetarianar. 0

Gestai padeda mokytis žodžių

Mokantis žodžių, mūsų smegenims tenka daug darbo. Jos turi kiekvieną jų išsaugoti. Tačiau jūs galite padėti savo smegenims mokytis. Tai galima padaryti gestikuliuojant. Gestai padeda atminčiai. Žodžius įsiminsite lengviau, jei kartu su jais atliksite kokį gestą. Tai buvo įrodyta tyrimų. Tyrėjai prašė dalyvių mokytis žodžių. Tie žodžiai iš tiesų neegzistavo. Jie priklausė dirbtinei kalbai. Kai kurių žodžių dalyviai buvo mokomi pasitelkiant gestus. Tad dalyviai žodžius ne tik girdėjo ar skaitė. Naudodami gestus jie taip pat imitavo jų reikšmę. Jiems mokantis buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Tyrimo metu mokslininkai padarė netikėtą atradimą. Mokantis žodžių kartu su gestais, buvo aktyvuojama daugiau smegenų sričių. Be kalbos centro, veikė ir sensomotorinės sritys. Mūsų atmintį veikia papildomas smegenų aktyvumas Mokantis kartu su gestais, formuojami sudėtingi tinklai. Šie tinklai išsaugo naujus žodžius keliose smegenų srityse. Taip žodžiai gali būti daug efektyviau įsisavinti. Kai norime panaudoti tam tikrus žodžius, mūsų smegenys juos randa greičiau. Taip pat jie yra geriau saugomi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad gestas yra susijęs su žodžiu. Mūsų smegenys supranta, kai žodis ir gestas yra nesusiję. Nauji atradimai gali paskatinti kurti naujus mokymo metodus. Žmonės apie kalbą žinantys nedaug, paprastai mokosi lėčiau. Galbūt jiems sektųsi lengviau, jei jie fiziškai imituotų tuos žodžius…