Pasikalbėjimų knygelė

lt Geležinkelio stotyje   »   nn På togstatsjonen

33 [trisdešimt trys]

Geležinkelio stotyje

Geležinkelio stotyje

33 [trettitre]

På togstatsjonen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Kada važiuoja artimiausias / sekantis traukinys į Berlyną? Når-g-r -este-t-g til Berl--? N__ g__ n____ t__ t__ B______ N-r g-r n-s-e t-g t-l B-r-i-? ----------------------------- Når går neste tog til Berlin? 0
Kada važiuoja artimiausias / sekantis traukinys į Paryžių? Nå- går--e-t- tog til-P--is? N__ g__ n____ t__ t__ P_____ N-r g-r n-s-e t-g t-l P-r-s- ---------------------------- Når går neste tog til Paris? 0
Kada važiuoja artimiausias / sekantis traukinys į Londoną? N-r-g-r nes-e-to- -il L---o-? N__ g__ n____ t__ t__ L______ N-r g-r n-s-e t-g t-l L-n-o-? ----------------------------- Når går neste tog til London? 0
Kelintą valandą važiuoja traukinys į Varšuvą? N-r--å--to--t--il -a--a-a? N__ g__ t____ t__ W_______ N-r g-r t-g-t t-l W-r-a-a- -------------------------- Når går toget til Warsawa? 0
Kelintą valandą važiuoja traukinys į Stokholmą? Nå--g---toget-til--t--khol-? N__ g__ t____ t__ S_________ N-r g-r t-g-t t-l S-o-k-o-m- ---------------------------- Når går toget til Stockholm? 0
Kelintą valandą važiuoja traukinys į Budapeštą? Når--å-----et --- B--ap---? N__ g__ t____ t__ B________ N-r g-r t-g-t t-l B-d-p-s-? --------------------------- Når går toget til Budapest? 0
Norėčiau (vieno) bilieto į Madridą. Ein -ill--t--i- M-dr-d- t---. E__ b______ t__ M______ t____ E-n b-l-e-t t-l M-d-i-, t-k-. ----------------------------- Ein billett til Madrid, takk. 0
Norėčiau (vieno) bilieto į Prahą. Ei------e-t---- -r-h-, ta-k. E__ b______ t__ P_____ t____ E-n b-l-e-t t-l P-a-a- t-k-. ---------------------------- Ein billett til Praha, takk. 0
Norėčiau (vieno) bilieto į Berną. E-n---lle-t --- B-r-- -a-k. E__ b______ t__ B____ t____ E-n b-l-e-t t-l B-r-, t-k-. --------------------------- Ein billett til Bern, takk. 0
Kada traukinys atvyksta į Vieną? Nå---jem---g-t --l -i--? N__ k___ t____ t__ W____ N-r k-e- t-g-t t-l W-e-? ------------------------ Når kjem toget til Wien? 0
Kada traukinys atvyksta į Maskvą? Nå--k-em---get ----M---v-? N__ k___ t____ t__ M______ N-r k-e- t-g-t t-l M-s-v-? -------------------------- Når kjem toget til Moskva? 0
Kada traukinys atvyksta į Amsterdamą? N-r--je- -og-t ----A---er---? N__ k___ t____ t__ A_________ N-r k-e- t-g-t t-l A-s-e-d-m- ----------------------------- Når kjem toget til Amsterdam? 0
Ar reikės persėsti (į kitą traukinį)? Må-e- -y-e -og? M_ e_ b___ t___ M- e- b-t- t-g- --------------- Må eg byte tog? 0
Iš kurio kelio išvyksta traukinys? K-a-spor -å- --g-t--r-? K__ s___ g__ t____ f___ K-a s-o- g-r t-g-t f-å- ----------------------- Kva spor går toget frå? 0
Ar traukinyje yra miegamasis vagonas? Er-d---sov-vog---å -----? E_ d__ s_______ p_ t_____ E- d-t s-v-v-g- p- t-g-t- ------------------------- Er det sovevogn på toget? 0
(Aš) norėčiau bilieto į Briuselį, tik į vieną pusę. Eg -i---a e---e-n--g-----ett ti--Brüs-el. E_ v__ h_ e__ e_____________ t__ B_______ E- v-l h- e-n e-n-e-s-i-l-t- t-l B-ü-s-l- ----------------------------------------- Eg vil ha ein einvegsbillett til Brüssel. 0
Norėčiau grįžtamojo bilieto į Kopenhagą. E--vil-kjø-----t-r--l-et- ----Kø-en--vn. E_ v__ k____ r___________ t__ K_________ E- v-l k-ø-e r-t-r-i-l-t- t-l K-b-n-a-n- ---------------------------------------- Eg vil kjøpe returbillett til København. 0
Kiek kainuoja vieta miegamajame vagone? K-a-k--t-r-ein----ss-----ve-ogn-? K__ k_____ e__ p____ i s_________ K-a k-s-a- e-n p-a-s i s-v-v-g-a- --------------------------------- Kva kostar ein plass i sovevogna? 0

Kalbos pokyčiai

Pasaulis, kuriame gyvename, keičiasi sulig kiekviena diena. Todėl ir mūsų kalba nestovi vietoje. Ji vystosi kartu su mumis ir todėl yra dinamiška. Pokyčiai gali paveikti visas kalbos sritis. Jie gali paveikti įvairius aspektus. Fonologiniai pokyčiai daro įtaką kalbos garsų sistemai. Vykstant semantiniams pokyčiams, kinta žodžių prasmė. Leksiniai pokyčiai veikia žodyną. Gramatiniai pokyčiai – gramatines konstrukcijas. Lingvistinių pokyčių priežastys gali būti įvairios. Neretai jos yra ekonominės. Kalbėtojai ir rašytojai nori taupyti laiką ir pastangas. Todėl jie supaprastina savo kalbą. Kalbų pokyčius taip pat gali skatinti inovacijos. Pavyzdžiui, kai tenka pavadinti naujai išrastus dalykus. Jiems reikalingi nauji pavadinimai, tad atsiranda naujų žodžių. Kalbų pokyčiai paprastai nėra planuojami. Tai natūralus ir savaime vykstantis procesas. Tačiau kalbėtojai taip pat gali savo kalba varijuoti sąmoniningai. Taip elgiamasi norint pasiekti tam tikrą efektą. Pokyčius taip pat skatina svetimų kalbų įtaka. Tai ypač akivaizdu globalizacijos laikais. Anglų kalba – tai labiausiai kitas kalbas veikianti kalba. Angliškų žodžių galima rasti beveik kiekvienoje kalboje. Jie vadinami anglicizmais. Kalbos pokyčiai buvo kritikuojami, jų buvo bijoma jau nuo senovės laikų. Tuo pat metu kalbos pokyčiai yra teigiamas požymis. Tie pokyčiai įrodo, kad mūsų kalba yra gyva – kaip ir mes!