Ён ---зап-ош---.
Ё_ н_ з_________
Ё- н- з-п-о-а-ы-
----------------
Ён не запрошаны. 0 En ne-z---o-h---.E_ n_ z__________E- n- z-p-o-h-n-.-----------------En ne zaproshany.
Ё- н--пр-й-зе---о ён-н- ---р-ша--.
Ё_ н_ п_______ б_ ё_ н_ з_________
Ё- н- п-ы-д-е- б- ё- н- з-п-о-а-ы-
----------------------------------
Ён не прыйдзе, бо ён не запрошаны. 0 E--ne -r----e,----yo- ne -a----h-ny.E_ n_ p_______ b_ y__ n_ z__________E- n- p-y-d-e- b- y-n n- z-p-o-h-n-.------------------------------------En ne pryydze, bo yon ne zaproshany.
Я н---аю ----.
Я н_ м__ ч____
Я н- м-ю ч-с-.
--------------
Я не маю часу. 0 Y------a-----a--.Y_ n_ m___ c_____Y- n- m-y- c-a-u------------------Ya ne mayu chasu.
Я-н--п---д-, б- не-м-ю-----.
Я н_ п______ б_ н_ м__ ч____
Я н- п-ы-д-, б- н- м-ю ч-с-.
----------------------------
Я не прыйду, бо не маю часу. 0 Ya ne-pr---u, -- ---m-y- -ha--.Y_ n_ p______ b_ n_ m___ c_____Y- n- p-y-d-, b- n- m-y- c-a-u--------------------------------Ya ne pryydu, bo ne mayu chasu.
Я н--за-та--с-, бо -н- трэ-- я-ч--пр-ца-а--.
Я н_ з_________ б_ м__ т____ я___ п_________
Я н- з-с-а-у-я- б- м-е т-э-а я-ч- п-а-а-а-ь-
--------------------------------------------
Я не застануся, бо мне трэба яшчэ працаваць. 0 Y--ne--a---n-s--, -- ----t-eb- ya--c----ra-s----s’.Y_ n_ z__________ b_ m__ t____ y______ p___________Y- n- z-s-a-u-y-, b- m-e t-e-a y-s-c-e p-a-s-v-t-’----------------------------------------------------Ya ne zastanusya, bo mne treba yashche pratsavats’.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti.
Я не застануся, бо мне трэба яшчэ працаваць.
Ya ne zastanusya, bo mne treba yashche pratsavats’.
Я ----дж-ю, -о---о -о--а.
Я з________ б_ ў__ п_____
Я з-я-д-а-, б- ў-о п-з-а-
-------------------------
Я з’язджаю, бо ўжо позна. 0 Y- ---azd-h-y-,-bo--zho---zna.Y_ z___________ b_ u___ p_____Y- z-y-z-z-a-u- b- u-h- p-z-a-------------------------------Ya z’yazdzhayu, bo uzho pozna.
Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis.
Mokantis keičiasi mūsų mąstymas.
Tampame kūrybiškesni ir lankstesni.
Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus.
Atmintis treniruojama mokantis.
Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia.
Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų.
Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti.
Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas.
Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni.
Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai
kaip
jie priima sprendimus.
Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams.
Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą.
Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai.
Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba.
Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą.
Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu.
Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių.
Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą.
Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis.
Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai!
Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti.
Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą.
Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis.
Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas.
Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni.
Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame.
Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…