---ע ---- ה-----א-/ --
____ א_ / ה ל_ ב_ / ה__
-ד-ע א- / ה ל- ב- / ה-
------------------------
מדוע את / ה לא בא / ה? 0 ma-----a--h-a- -o -a---'-h?m_____ a______ l_ b________m-d-'- a-a-/-t l- b-/-a-a-?---------------------------madu'a atah/at lo ba/ba'ah?
--- -- -- - ה--י--זג האו--- -ל ----ע.
___ ל_ ב_ / ה כ_ מ__ ה_____ כ_ כ_ ר___
-נ- ל- ב- / ה כ- מ-ג ה-ו-י- כ- כ- ר-.-
---------------------------------------
אני לא בא / ה כי מזג האוויר כל כך רע. 0 a----- --/b--a- -i-m--eg--a'-w-r--o- -akh r.a__ l_ b_______ k_ m____ h______ k__ k___ r_a-i l- b-/-a-a- k- m-z-g h-'-w-r k-l k-k- r---------------------------------------------ani lo ba/ba'ah ki mezeg ha'awir kol kakh r.
----ל---- ---הוא------ז---
___ ל_ ב_ כ_ ה__ ל_ ה______
-ו- ל- ב- כ- ה-א ל- ה-ז-ן-
----------------------------
הוא לא בא כי הוא לא הוזמן. 0 hu -o -a--- hu--- hu-ma-.h_ l_ b_ k_ h_ l_ h______h- l- b- k- h- l- h-z-a-.-------------------------hu lo ba ki hu lo huzman.
--וע -ת-- ה-לא----/ -?
____ א_ / ה ל_ ב_ / ה__
-ד-ע א- / ה ל- ב- / ה-
------------------------
מדוע את / ה לא בא / ה? 0 mad--a at-h----lo-ba-b-'-h?m_____ a______ l_ b________m-d-'- a-a-/-t l- b-/-a-a-?---------------------------madu'a atah/at lo ba/ba'ah?
אנ- ל--ב--/-ה-כ--אי---י --ן.
___ ל_ ב_ / ה כ_ א__ ל_ ז____
-נ- ל- ב- / ה כ- א-ן ל- ז-ן-
------------------------------
אני לא בא / ה כי אין לי זמן. 0 a-i -o-b--ba'-h -i--yn l- z-an.a__ l_ b_______ k_ e__ l_ z____a-i l- b-/-a-a- k- e-n l- z-a-.-------------------------------ani lo ba/ba'ah ki eyn li zman.
-נ- -- נשאר - ת כי אנ- --כרח / ה-ל--ו-.
___ ל_ נ___ / ת כ_ א__ מ____ / ה ל______
-נ- ל- נ-א- / ת כ- א-י מ-כ-ח / ה ל-ב-ד-
-----------------------------------------
אני לא נשאר / ת כי אני מוכרח / ה לעבוד. 0 ani lo n-s-'-r/-ish'---- ki ani---khrax/--k-raxa- l--a--d.a__ l_ n________________ k_ a__ m________________ l_______a-i l- n-s-'-r-n-s-'-r-t k- a-i m-k-r-x-m-k-r-x-h l-'-v-d-----------------------------------------------------------ani lo nish'ar/nish'eret ki ani mukhrax/mukhraxah la'avod.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti.
אני לא נשאר / ת כי אני מוכרח / ה לעבוד.
ani lo nish'ar/nish'eret ki ani mukhrax/mukhraxah la'avod.
Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis.
Mokantis keičiasi mūsų mąstymas.
Tampame kūrybiškesni ir lankstesni.
Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus.
Atmintis treniruojama mokantis.
Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia.
Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų.
Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti.
Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas.
Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni.
Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai
kaip
jie priima sprendimus.
Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams.
Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą.
Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai.
Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba.
Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą.
Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu.
Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių.
Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą.
Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis.
Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai!
Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti.
Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą.
Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis.
Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas.
Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni.
Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame.
Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…