Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   ru Чувства

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [пятьдесят шесть]

56 [pyatʹdesyat shestʹ]

Чувства

Chuvstva

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rusų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. Х-т-ть Х_____ Х-т-т- ------ Хотеть 0
K--te-ʹ K______ K-o-e-ʹ ------- Khotetʹ
(Mes) norime. / Turime norą. Мы-х-т--. М_ х_____ М- х-т-м- --------- Мы хотим. 0
M----otim. M_ k______ M- k-o-i-. ---------- My khotim.
(Mes) neturime norą. М- не хоти-. М_ н_ х_____ М- н- х-т-м- ------------ Мы не хотим. 0
M- -e-kh-ti-. M_ n_ k______ M- n- k-o-i-. ------------- My ne khotim.
Bijoti Боять-я Б______ Б-я-ь-я ------- Бояться 0
Boy-tʹsya B________ B-y-t-s-a --------- Boyatʹsya
(Aš) bijau. Я боюс-. Я б_____ Я б-ю-ь- -------- Я боюсь. 0
Ya---y--ʹ. Y_ b______ Y- b-y-s-. ---------- Ya boyusʹ.
(Aš) nebijau. Я-не --ю--. Я н_ б_____ Я н- б-ю-ь- ----------- Я не боюсь. 0
Y- -e-b-y---. Y_ n_ b______ Y- n- b-y-s-. ------------- Ya ne boyusʹ.
Turėti laiko И--т- вре-я И____ в____ И-е-ь в-е-я ----------- Иметь время 0
I--t- -r---a I____ v_____ I-e-ʹ v-e-y- ------------ Imetʹ vremya
Jis turi laiko. У--его е--- вр---. У н___ е___ в_____ У н-г- е-т- в-е-я- ------------------ У него есть время. 0
U---go -e--ʹ vre--a. U n___ y____ v______ U n-g- y-s-ʹ v-e-y-. -------------------- U nego yestʹ vremya.
Jis neturi laiko. У-не-- не- ---ме--. У н___ н__ в_______ У н-г- н-т в-е-е-и- ------------------- У него нет времени. 0
U-neg----t-vrem-n-. U n___ n__ v_______ U n-g- n-t v-e-e-i- ------------------- U nego net vremeni.
Nuobodžiauti С--ч-ть С______ С-у-а-ь ------- Скучать 0
Sk-c---ʹ S_______ S-u-h-t- -------- Skuchatʹ
Ji nuobodžiauja. Ей-с---но. Е_ с______ Е- с-у-н-. ---------- Ей скучно. 0
Yey -----no. Y__ s_______ Y-y s-u-h-o- ------------ Yey skuchno.
Ji nenuobodžiauja. Ей -----уч--. Е_ н_ с______ Е- н- с-у-н-. ------------- Ей не скучно. 0
Yey-ne-s-uch--. Y__ n_ s_______ Y-y n- s-u-h-o- --------------- Yey ne skuchno.
Būti išalkus Бы-ь -олодны----) Б___ г___________ Б-т- г-л-д-ы-(-й- ----------------- Быть голодным(ой) 0
B--ʹ -ol-dnym--y) B___ g___________ B-t- g-l-d-y-(-y- ----------------- Bytʹ golodnym(oy)
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? В- г-л-д-ые? В_ г________ В- г-л-д-ы-? ------------ Вы голодные? 0
V- -ol-dn-y-? V_ g_________ V- g-l-d-y-e- ------------- Vy golodnyye?
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? Вы -е г-л-д--е? В_ н_ г________ В- н- г-л-д-ы-? --------------- Вы не голодные? 0
V---e --l---y--? V_ n_ g_________ V- n- g-l-d-y-e- ---------------- Vy ne golodnyye?
Būti ištroškus Хо--ть-пить Х_____ п___ Х-т-т- п-т- ----------- Хотеть пить 0
K-o-et--p-tʹ K______ p___ K-o-e-ʹ p-t- ------------ Khotetʹ pitʹ
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. Он---от---пи--. О__ х____ п____ О-и х-т-т п-т-. --------------- Они хотят пить. 0
Oni -hot-at-pit-. O__ k______ p____ O-i k-o-y-t p-t-. ----------------- Oni khotyat pitʹ.
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. О----е хо-----и--. О__ н_ х____ п____ О-и н- х-т-т п-т-. ------------------ Они не хотят пить. 0
O-- ne-k----at p---. O__ n_ k______ p____ O-i n- k-o-y-t p-t-. -------------------- Oni ne khotyat pitʹ.

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!