Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   ca Els sentiments

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [cinquanta-sis]

Els sentiments

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. T-ni--g--es T____ g____ T-n-r g-n-s ----------- Tenir ganes 0
(Mes) norime. / Turime norą. T-n-----n-s. T____ g_____ T-n-m g-n-s- ------------ Tenim ganes. 0
(Mes) neturime norą. N- ---i- --ne-. N_ t____ g_____ N- t-n-m g-n-s- --------------- No tenim ganes. 0
Bijoti T-----por T____ p__ T-n-r p-r --------- Tenir por 0
(Aš) bijau. (-o- -i-- ---. (___ t___ p___ (-o- t-n- p-r- -------------- (Jo) tinc por. 0
(Aš) nebijau. (J-)------n- --r. (___ n_ t___ p___ (-o- n- t-n- p-r- ----------------- (Jo) no tinc por. 0
Turėti laiko Te-ir---mps T____ t____ T-n-r t-m-s ----------- Tenir temps 0
Jis turi laiko. (--l)--- te-p-. (____ t_ t_____ (-l-) t- t-m-s- --------------- (Ell) té temps. 0
Jis neturi laiko. (Ell---o--- --m--. (____ n_ t_ t_____ (-l-) n- t- t-m-s- ------------------ (Ell) no té temps. 0
Nuobodžiauti A-or-----e A_________ A-o-r-r-s- ---------- Avorrir-se 0
Ji nuobodžiauja. (-lla- -’-v-r-e--. (_____ s__________ (-l-a- s-a-o-r-i-. ------------------ (Ella) s’avorreix. 0
Ji nenuobodžiauja. (E-la--n--s-a-or-e-x. (_____ n_ s__________ (-l-a- n- s-a-o-r-i-. --------------------- (Ella) no s’avorreix. 0
Būti išalkus T------a-a T____ g___ T-n-r g-n- ---------- Tenir gana 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? T-n---ga--? T____ g____ T-n-u g-n-? ----------- Teniu gana? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? Q-e----t--i---an-? Q__ n_ t____ g____ Q-e n- t-n-u g-n-? ------------------ Que no teniu gana? 0
Būti ištroškus Teni- set T____ s__ T-n-r s-t --------- Tenir set 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. (Ells-/--ll-s)---ne- s-t. (____ / E_____ t____ s___ (-l-s / E-l-s- t-n-n s-t- ------------------------- (Ells / Elles) tenen set. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. No tenen set. N_ t____ s___ N- t-n-n s-t- ------------- No tenen set. 0

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!