Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   zh 过去时3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83[八十三]

83 [Bāshísān]

过去时3

[guòqù shí 3]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti 通电--打电-) 通_______ 通-话-打-话- -------- 通电话(打电话) 0
tōng ---n--à (dǎ-di-nh--) t___ d______ (__ d_______ t-n- d-à-h-à (-ǎ d-à-h-à- ------------------------- tōng diànhuà (dǎ diànhuà)
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. 我-打- 电--- 。 我 打_ 电_ 了 。 我 打- 电- 了 。 ----------- 我 打过 电话 了 。 0
wǒ -ǎguò di-n----e. w_ d____ d_________ w- d-g-ò d-à-h-à-e- ------------------- wǒ dǎguò diànhuàle.
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. 我--直 -打-电- 了-。 我 一_ 在_ 电_ 了 。 我 一- 在- 电- 了 。 -------------- 我 一直 在打 电话 了 。 0
Wǒ y---í--à- dǎ d----u-le. W_ y____ z__ d_ d_________ W- y-z-í z-i d- d-à-h-à-e- -------------------------- Wǒ yīzhí zài dǎ diànhuàle.
klausti 提-题,--问--问 提___ 问____ 提-题- 问-题-问 ---------- 提问题, 问问题,问 0
T--wènt-- --n---ntí, w-n T_ w_____ w__ w_____ w__ T- w-n-í- w-n w-n-í- w-n ------------------------ Tí wèntí, wèn wèntí, wèn
(Aš) paklausiau. 我 -过-- 。 我 问_ 了 。 我 问- 了 。 -------- 我 问过 了 。 0
w---èng-òl-. w_ w________ w- w-n-u-l-. ------------ wǒ wènguòle.
(Aš) visuomet klausdavau. 我--前 经常-问 ---。 我 以_ 经_ 问 问_ 。 我 以- 经- 问 问- 。 -------------- 我 以前 经常 问 问题 。 0
Wǒ -ǐqián jī-gch--g--èn-----í. W_ y_____ j________ w__ w_____ W- y-q-á- j-n-c-á-g w-n w-n-í- ------------------------------ Wǒ yǐqián jīngcháng wèn wèntí.
pasakoti 讲述-描述、--、--叙述 讲____________ 讲-、-述-告-、-、-述 ------------- 讲述、描述、告诉、说、叙述 0
J-ǎ---hù,-miáos-ù,-gà---- -h--, --shù J________ m_______ g_____ s____ x____ J-ǎ-g-h-, m-á-s-ù- g-o-ù- s-u-, x-s-ù ------------------------------------- Jiǎngshù, miáoshù, gàosù, shuō, xùshù
(Aš) papasakojau. 我 -过 --。 我 说_ 了 。 我 说- 了 。 -------- 我 说过 了 。 0
w- -h-ō-uò--. w_ s_________ w- s-u-g-ò-e- ------------- wǒ shuōguòle.
(Aš) papasakojau visą istoriją. 我 把 整个-- ---过-- 。 我 把 整___ 都 说_ 了 。 我 把 整-事- 都 说- 了 。 ----------------- 我 把 整个事情 都 说过 了 。 0
W------hě-g-- s----n-------hu--u---. W_ b_ z______ s______ d__ s_________ W- b- z-ě-g-è s-ì-í-g d-u s-u-g-ò-e- ------------------------------------ Wǒ bǎ zhěnggè shìqíng dōu shuōguòle.
mokytis 学- 学_ 学- -- 学习 0
X-éxí X____ X-é-í ----- Xuéxí
(Aš) mokiausi. 我 学习 过- 。 我 学_ 过_ 。 我 学- 过- 。 --------- 我 学习 过了 。 0
w- xuéx-g--l-. w_ x__________ w- x-é-í-u-l-. -------------- wǒ xuéxíguòle.
(Aš) mokiausi visą vakarą. 我--习---- 晚上 。 我 学__ 整_ 晚_ 。 我 学-了 整- 晚- 。 ------------- 我 学习了 整个 晚上 。 0
Wǒ--u--í-e--hě-g----ǎns--ng. W_ x______ z______ w________ W- x-é-í-e z-ě-g-è w-n-h-n-. ---------------------------- Wǒ xuéxíle zhěnggè wǎnshàng.
dirbti -作 工_ 工- -- 工作 0
G---z-ò G______ G-n-z-ò ------- Gōngzuò
(Aš) dirbau. 我--作-了-。 我 工_ 了 。 我 工- 了 。 -------- 我 工作 了 。 0
w- ----z--le. w_ g_________ w- g-n-z-ò-e- ------------- wǒ gōngzuòle.
(Aš) dirbau visą dieną. 我-工- - 一整天-。 我 工_ 了 一__ 。 我 工- 了 一-天 。 ------------ 我 工作 了 一整天 。 0
W- gō--z------ī-zh-ng -i--. W_ g________ y_ z____ t____ W- g-n-z-ò-e y- z-ě-g t-ā-. --------------------------- Wǒ gōngzuòle yī zhěng tiān.
valgyti 吃- 吃_ 吃- -- 吃饭 0
Chīf-n C_____ C-ī-à- ------ Chīfàn
(Aš) pavalgiau. 我-吃过 了-。 我 吃_ 了 。 我 吃- 了 。 -------- 我 吃过 了 。 0
wǒ -h-guòle. w_ c________ w- c-ī-u-l-. ------------ wǒ chīguòle.
(Aš) viską suvalgiau. 我-- -部-- 都----了 。 我 把 全___ 都 吃_ 了 。 我 把 全-饭- 都 吃- 了 。 ----------------- 我 把 全部饭菜 都 吃光 了 。 0
W--bǎ-qu-n----ànc-i --- -h- ----g--. W_ b_ q_____ f_____ d__ c__ g_______ W- b- q-á-b- f-n-à- d-u c-ī g-ā-g-e- ------------------------------------ Wǒ bǎ quánbù fàncài dōu chī guāngle.

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!