Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   sv Konjunktioner 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [nittiosex]

Konjunktioner 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. Ja- -år-u----så sn-r- v-ck---l--kan --nger. J__ g__ u___ s_ s____ v____________ r______ J-g g-r u-p- s- s-a-t v-c-a-k-o-k-n r-n-e-. ------------------------------------------- Jag går upp, så snart väckarklockan ringer. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. J-g-b-ir t-ött, s---or--jag---a-lä-a-------g--. J__ b___ t_____ s_ f___ j__ s__ l___ m__ n_____ J-g b-i- t-ö-t- s- f-r- j-g s-a l-r- m-g n-g-t- ----------------------------------------------- Jag blir trött, så fort jag ska lära mig något. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. Jag-s--tar-ar-e-a, så ----t-jag--l-----60. J__ s_____ a______ s_ s____ j__ b_____ 6__ J-g s-u-a- a-b-t-, s- s-a-t j-g b-i-i- 6-. ------------------------------------------ Jag slutar arbeta, så snart jag blivit 60. 0
Kada (jūs) paskambinsite? Nä- --n-er--i? N__ r_____ n__ N-r r-n-e- n-? -------------- När ringer ni? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. S--s---t --g ha--lit-t--i-. S_ s____ j__ h__ l____ t___ S- s-a-t j-g h-r l-t-t t-d- --------------------------- Så snart jag har litet tid. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. Ha----nge-,-så sna-t ha- h-r-li---tid. H__ r______ s_ s____ h__ h__ l___ t___ H-n r-n-e-, s- s-a-t h-n h-r l-t- t-d- -------------------------------------- Han ringer, så snart han har lite tid. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? Hu-----ge-komm-r--- -tt-a-bet-? H__ l____ k_____ n_ a__ a______ H-r l-n-e k-m-e- n- a-t a-b-t-? ------------------------------- Hur länge kommer ni att arbeta? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. Jag k-m-e- att-a-be-a- s- läng- ja--k--. J__ k_____ a__ a______ s_ l____ j__ k___ J-g k-m-e- a-t a-b-t-, s- l-n-e j-g k-n- ---------------------------------------- Jag kommer att arbeta, så länge jag kan. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. Jag-ko-----a-t -rb--a- så -ä--- -a---- -----. J__ k_____ a__ a______ s_ l____ j__ ä_ f_____ J-g k-m-e- a-t a-b-t-, s- l-n-e j-g ä- f-i-k- --------------------------------------------- Jag kommer att arbeta, så länge jag är frisk. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. H---l-gge- - sängen----t-------ö---t- --be--. H__ l_____ i s______ i_______ f__ a__ a______ H-n l-g-e- i s-n-e-, i-t-l-e- f-r a-t a-b-t-. --------------------------------------------- Han ligger i sängen, istället för att arbeta. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Hon-lä-e--ti-n--ge-- --t-l-et-f-r--t- la-a -at. H__ l____ t_________ i_______ f__ a__ l___ m___ H-n l-s-r t-d-i-g-n- i-t-l-e- f-r a-t l-g- m-t- ----------------------------------------------- Hon läser tidningen, istället för att laga mat. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. H-- -i---r på kro-en,--ställ-t--ö---t--gå--em. H__ s_____ p_ k______ i_______ f__ a__ g_ h___ H-n s-t-e- p- k-o-e-, i-t-l-e- f-r a-t g- h-m- ---------------------------------------------- Han sitter på krogen, istället för att gå hem. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. Såvit---ag-ve-, b-r-han---r. S_____ j__ v___ b__ h__ h___ S-v-t- j-g v-t- b-r h-n h-r- ---------------------------- Såvitt jag vet, bor han här. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. S----- -a- v--, -r -a-s-----s-u-. S_____ j__ v___ ä_ h___ f__ s____ S-v-t- j-g v-t- ä- h-n- f-u s-u-. --------------------------------- Såvitt jag vet, är hans fru sjuk. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. S--i-t-j-- -e-- ä- -----r-etslös. S_____ j__ v___ ä_ h__ a_________ S-v-t- j-g v-t- ä- h-n a-b-t-l-s- --------------------------------- Såvitt jag vet, är han arbetslös. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Jag-had- fö----it--i---a----s s--l-e-jag--------t p--k----. J__ h___ f_______ m___ a_____ s_____ j__ h_ v____ p________ J-g h-d- f-r-o-i- m-g- a-n-r- s-u-l- j-g h- v-r-t p-n-t-i-. ----------------------------------------------------------- Jag hade försovit mig, annars skulle jag ha varit punktlig. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. J-g --s---e-bu-sen- anna-s -kul----a- -a---ri- pu-ktl--. J__ m______ b______ a_____ s_____ j__ h_ v____ p________ J-g m-s-a-e b-s-e-, a-n-r- s-u-l- j-g h- v-r-t p-n-t-i-. -------------------------------------------------------- Jag missade bussen, annars skulle jag ha varit punktlig. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. J-g---tt-de i-te---g-n- an-ars---u--- j-g h------t--un-t--g. J__ h______ i___ v_____ a_____ s_____ j__ h_ v____ p________ J-g h-t-a-e i-t- v-g-n- a-n-r- s-u-l- j-g h- v-r-t p-n-t-i-. ------------------------------------------------------------ Jag hittade inte vägen, annars skulle jag ha varit punktlig. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!