Як т---к--я-м-ти---ч--.
Я_ т_____ я м_____ ч___
Я- т-л-к- я м-т-м- ч-с-
-----------------------
Як тільки я матиму час. 0 Ya- t---k---a-m--y-u-----.Y__ t_____ y_ m_____ c____Y-k t-l-k- y- m-t-m- c-a-.--------------------------Yak tilʹky ya matymu chas.
Я -у-- ---ц-ва-и,---ки я м--у.
Я б___ п_________ д___ я м____
Я б-д- п-а-ю-а-и- д-к- я м-ж-.
------------------------------
Я буду працювати, доки я можу. 0 YA b-d-----tsyuvat---dok- y- ----u.Y_ b___ p___________ d___ y_ m_____Y- b-d- p-a-s-u-a-y- d-k- y- m-z-u------------------------------------YA budu pratsyuvaty, doky ya mozhu.
В---лежи-- в------- з----ть --го-щоб--р--ю---и.
В__ л_____ в л_____ з______ т___ щ__ п_________
В-н л-ж-т- в л-ж-у- з-м-с-ь т-г- щ-б п-а-ю-а-и-
-----------------------------------------------
Він лежить в ліжку, замість того щоб працювати. 0 V----ez-y-ʹ---li-h--, -am--tʹ --h--s-c-ob---a---uvat-.V__ l______ v l______ z______ t___ s_____ p___________V-n l-z-y-ʹ v l-z-k-, z-m-s-ʹ t-h- s-c-o- p-a-s-u-a-y-------------------------------------------------------Vin lezhytʹ v lizhku, zamistʹ toho shchob pratsyuvaty.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Jis guli lovoje užuot dirbęs.
Він лежить в ліжку, замість того щоб працювати.
Vin lezhytʹ v lizhku, zamistʹ toho shchob pratsyuvaty.
Ві--с-д-т--у пив-ій, -аміс-ь того щоб -т- дод-му.
В__ с_____ у п______ з______ т___ щ__ і__ д______
В-н с-д-т- у п-в-і-, з-м-с-ь т-г- щ-б і-и д-д-м-.
-------------------------------------------------
Він сидить у пивній, замість того щоб іти додому. 0 Vi- s-dytʹ-u --vn--̆,-z--i-tʹ-toh-------- -t- --dom-.V__ s_____ u p______ z______ t___ s_____ i__ d______V-n s-d-t- u p-v-i-̆- z-m-s-ʹ t-h- s-c-o- i-y d-d-m-.-----------------------------------------------------Vin sydytʹ u pyvniy̆, zamistʹ toho shchob ity dodomu.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo.
Він сидить у пивній, замість того щоб іти додому.
Vin sydytʹ u pyvniy̆, zamistʹ toho shchob ity dodomu.
Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai.
Jie daro vienas kitam įtaką.
Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą.
Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams.
Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos.
Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu.
Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios.
Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos.
Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką.
Jis gali padėti atlikti skaičiavimus.
Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų.
Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos.
Tyrėjai dirbo su trimis vyrais.
Jų smegenys buvo pažeistos.
Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras.
Dalyviams buvo sunku kalbėti.
Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių.
Jie nesuprasdavo net žodžių.
Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius.
Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi.
Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti!
Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs.
Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais.
Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą.
Abi yra apdorojamos tame pačiame centre.
Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą.
Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu...
O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!