Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   it Congiunzioni 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [novantasei]

Congiunzioni 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. M- -l-o-a------su-n- la-sveg--a. M_ a___ a_____ s____ l_ s_______ M- a-z- a-p-n- s-o-a l- s-e-l-a- -------------------------------- Mi alzo appena suona la sveglia. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. M- sta--- a--en- i-iz-- a s-ud-are. M_ s_____ a_____ i_____ a s________ M- s-a-c- a-p-n- i-i-i- a s-u-i-r-. ----------------------------------- Mi stanco appena inizio a studiare. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. S---to--i l-vor--- -p---a-fa--io----sa-t’-nni. S_____ d_ l_______ a_____ f_____ s____________ S-e-t- d- l-v-r-r- a-p-n- f-c-i- s-s-a-t-a-n-. ---------------------------------------------- Smetto di lavorare appena faccio sessant’anni. 0
Kada (jūs) paskambinsite? Quand- t-----na? Q_____ t________ Q-a-d- t-l-f-n-? ---------------- Quando telefona? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. A--en--h- ---m-m-nt- -i-t-mp-. A_____ h_ u_ m______ d_ t_____ A-p-n- h- u- m-m-n-o d- t-m-o- ------------------------------ Appena ho un momento di tempo. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. Lu--t--efona-ap-e-------- --’----te--o. L__ t_______ a_____ h_ u_ p__ d_ t_____ L-i t-l-f-n- a-p-n- h- u- p-’ d- t-m-o- --------------------------------------- Lui telefona appena ha un po’ di tempo. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? Q-anto-t-mpo-la--re-à? Q_____ t____ l________ Q-a-t- t-m-o l-v-r-r-? ---------------------- Quanto tempo lavorerà? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. La-o--r- f-------ot-ò. L_______ f_____ p_____ L-v-r-r- f-n-h- p-t-ò- ---------------------- Lavorerò finché potrò. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. L-vo--rò fi-ché-s--- -a--. L_______ f_____ s___ s____ L-v-r-r- f-n-h- s-r- s-n-. -------------------------- Lavorerò finché sarò sano. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. S-a-a---tt--i--ec---i lav-----. S__ a l____ i_____ d_ l________ S-a a l-t-o i-v-c- d- l-v-r-r-. ------------------------------- Sta a letto invece di lavorare. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Le-----ge--l-g--r-ale in-ece-d- c-ci--r-. L__ l____ i_ g_______ i_____ d_ c________ L-i l-g-e i- g-o-n-l- i-v-c- d- c-c-n-r-. ----------------------------------------- Lei legge il giornale invece di cucinare. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. Lui-s----- -ar-i--e-e -i--n---- a c---. L__ s__ a_ b__ i_____ d_ a_____ a c____ L-i s-a a- b-r i-v-c- d- a-d-r- a c-s-. --------------------------------------- Lui sta al bar invece di andare a casa. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. A --an-----------b--a-qui. A q_____ s_ l__ a____ q___ A q-a-t- s- l-i a-i-a q-i- -------------------------- A quanto so lui abita qui. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. A ----t- so--u---o-l-e -----at-. A q_____ s_ s__ m_____ è m______ A q-a-t- s- s-a m-g-i- è m-l-t-. -------------------------------- A quanto so sua moglie è malata. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. A-q--n-- -- -u--- -i--c----t-. A q_____ s_ l__ è d___________ A q-a-t- s- l-i è d-s-c-u-a-o- ------------------------------ A quanto so lui è disoccupato. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. N---m--s--o s---liat--i----m-o,-alt--m-nt---a--i -tato---nt----. N__ m_ s___ s________ i_ t_____ a_________ s____ s____ p________ N-n m- s-n- s-e-l-a-o i- t-m-o- a-t-i-e-t- s-r-i s-a-o p-n-u-l-. ---------------------------------------------------------------- Non mi sono svegliato in tempo, altrimenti sarei stato puntuale. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Av--o--erso l-au--bus- altrim--ti---r---stat- pu-t-a-e. A____ p____ l_________ a_________ s____ s____ p________ A-e-o p-r-o l-a-t-b-s- a-t-i-e-t- s-r-i s-a-o p-n-u-l-. ------------------------------------------------------- Avevo perso l’autobus, altrimenti sarei stato puntuale. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. No- -r-v--o--- str--a,--lt-i---ti--ar-i s-a-- --n--al-. N__ t______ l_ s______ a_________ s____ s____ p________ N-n t-o-a-o l- s-r-d-, a-t-i-e-t- s-r-i s-a-o p-n-u-l-. ------------------------------------------------------- Non trovavo la strada, altrimenti sarei stato puntuale. 0

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!