Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   cs Dny v týdnu

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [devět]

Dny v týdnu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
pirmadienis po-dělí p______ p-n-ě-í ------- pondělí 0
antradienis ú-erý ú____ ú-e-ý ----- úterý 0
trečiadienis stře-a s_____ s-ř-d- ------ středa 0
ketvirtadienis č-v-t-k č______ č-v-t-k ------- čtvrtek 0
penktadienis pá--k p____ p-t-k ----- pátek 0
šeštadienis sob--a s_____ s-b-t- ------ sobota 0
sekmadienis nedě-e n_____ n-d-l- ------ neděle 0
savaitė tý--n t____ t-d-n ----- týden 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio od ---d-l- do-ne-ěle o_ p______ d_ n_____ o- p-n-ě-í d- n-d-l- -------------------- od pondělí do neděle 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. První de- -- po-dě-í. P____ d__ j_ p_______ P-v-í d-n j- p-n-ě-í- --------------------- První den je pondělí. 0
Antroji diena yra antradienis. D-uhý de---e---e--. D____ d__ j_ ú_____ D-u-ý d-n j- ú-e-ý- ------------------- Druhý den je úterý. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. T-et- ------ -t-eda. T____ d__ j_ s______ T-e-í d-n j- s-ř-d-. -------------------- Třetí den je středa. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Č--rt--den j------t--. Č_____ d__ j_ č_______ Č-v-t- d-n j- č-v-t-k- ---------------------- Čtvrtý den je čtvrtek. 0
Penktoji diena yra penktadienis. P-tý d-n -e-p-tek. P___ d__ j_ p_____ P-t- d-n j- p-t-k- ------------------ Pátý den je pátek. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. Šest- --n j--s--o--. Š____ d__ j_ s______ Š-s-ý d-n j- s-b-t-. -------------------- Šestý den je sobota. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. S--m--de- -- nedě-e. S____ d__ j_ n______ S-d-ý d-n j- n-d-l-. -------------------- Sedmý den je neděle. 0
Savaitė turi septynias dienas. T--en -á---dm -ní. T____ m_ s___ d___ T-d-n m- s-d- d-í- ------------------ Týden má sedm dní. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. Pra-uj--e --- p------. P________ j__ p__ d___ P-a-u-e-e j-n p-t d-í- ---------------------- Pracujeme jen pět dní. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + čekų (1-100) MP3 čekų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!