Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   pl Dni tygodnia

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [dziewięć]

Dni tygodnia

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
pirmadienis P-n--dz--łek P___________ P-n-e-z-a-e- ------------ Poniedziałek 0
antradienis W----k W_____ W-o-e- ------ Wtorek 0
trečiadienis Śr-da Ś____ Ś-o-a ----- Środa 0
ketvirtadienis C-wa---k C_______ C-w-r-e- -------- Czwartek 0
penktadienis Pi-t-k P_____ P-ą-e- ------ Piątek 0
šeštadienis S-b--a S_____ S-b-t- ------ Sobota 0
sekmadienis N--d-ie-a N________ N-e-z-e-a --------- Niedziela 0
savaitė ty-z-eń t______ t-d-i-ń ------- tydzień 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio o-----ie--i-ł-- ---ni-d---li o_ p___________ d_ n________ o- p-n-e-z-a-k- d- n-e-z-e-i ---------------------------- od poniedziałku do niedzieli 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. P-er-s-y-dzi-ń-t- --n--d-i--ek. P_______ d____ t_ p____________ P-e-w-z- d-i-ń t- p-n-e-z-a-e-. ------------------------------- Pierwszy dzień to poniedziałek. 0
Antroji diena yra antradienis. D--gi dzień to wt-rek. D____ d____ t_ w______ D-u-i d-i-ń t- w-o-e-. ---------------------- Drugi dzień to wtorek. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. T--eci-d-ie--t- ś-o--. T_____ d____ t_ ś_____ T-z-c- d-i-ń t- ś-o-a- ---------------------- Trzeci dzień to środa. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. C----ty d--eń -o ---a-t--. C______ d____ t_ c________ C-w-r-y d-i-ń t- c-w-r-e-. -------------------------- Czwarty dzień to czwartek. 0
Penktoji diena yra penktadienis. P-ą----zie--t- p-ąt-k. P____ d____ t_ p______ P-ą-y d-i-ń t- p-ą-e-. ---------------------- Piąty dzień to piątek. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. Sz--ty--z--ń to --bo-a. S_____ d____ t_ s______ S-ó-t- d-i-ń t- s-b-t-. ----------------------- Szósty dzień to sobota. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. S--dm--d-ie--t--n-e-zi---. S_____ d____ t_ n_________ S-ó-m- d-i-ń t- n-e-z-e-a- -------------------------- Siódmy dzień to niedziela. 0
Savaitė turi septynias dienas. Ty--ie---- --ed-m --i. T______ m_ s_____ d___ T-d-i-ń m- s-e-e- d-i- ---------------------- Tydzień ma siedem dni. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. My--ra-u-em- ty-ko-p--ć-dni. M_ p________ t____ p___ d___ M- p-a-u-e-y t-l-o p-ę- d-i- ---------------------------- My pracujemy tylko pięć dni. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + lenkų (1-100) MP3 lenkų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!