Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   tr Geçmiş zaman 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [seksen üç]

Geçmiş zaman 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti tele----etmek t______ e____ t-l-f-n e-m-k ------------- telefon etmek 0
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Te---o- -tt--. T______ e_____ T-l-f-n e-t-m- -------------- Telefon ettim. 0
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. De----ı t---f-----tim. D______ t______ e_____ D-v-m-ı t-l-f-n e-t-m- ---------------------- Devamlı telefon ettim. 0
klausti s-r-ak s_____ s-r-a- ------ sormak 0
(Aš) paklausiau. Sordu-. S______ S-r-u-. ------- Sordum. 0
(Aš) visuomet klausdavau. He- s--d-m. H__ s______ H-p s-r-u-. ----------- Hep sordum. 0
pasakoti a--at-ak a_______ a-l-t-a- -------- anlatmak 0
(Aš) papasakojau. A-l--tım. A________ A-l-t-ı-. --------- Anlattım. 0
(Aš) papasakojau visą istoriją. B--ün-h-kâ---i a-la--ı-. B____ h_______ a________ B-t-n h-k-y-y- a-l-t-ı-. ------------------------ Bütün hikâyeyi anlattım. 0
mokytis öğ-e-m-k ö_______ ö-r-n-e- -------- öğrenmek 0
(Aš) mokiausi. Öğ--n-i-. Ö________ Ö-r-n-i-. --------- Öğrendim. 0
(Aš) mokiausi visą vakarą. B---n ---a- -ğ--n--m. B____ a____ ö________ B-t-n a-ş-m ö-r-n-i-. --------------------- Bütün akşam öğrendim. 0
dirbti çal--mak ç_______ ç-l-ş-a- -------- çalışmak 0
(Aš) dirbau. Ça---tı-. Ç________ Ç-l-ş-ı-. --------- Çalıştım. 0
(Aš) dirbau visą dieną. B--ü--gün-ç-l-ştı-. B____ g__ ç________ B-t-n g-n ç-l-ş-ı-. ------------------- Bütün gün çalıştım. 0
valgyti yem---yemek y____ y____ y-m-k y-m-k ----------- yemek yemek 0
(Aš) pavalgiau. Ye-ek--edi-. Y____ y_____ Y-m-k y-d-m- ------------ Yemek yedim. 0
(Aš) viską suvalgiau. Yem-ğ----e--ini ye--m. Y______ h______ y_____ Y-m-ğ-n h-p-i-i y-d-m- ---------------------- Yemeğin hepsini yedim. 0

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!