Po avarijos / po to, kai jam įvyko avarija, / jis negalėjo daugiau dirbti.
П-сл--таг--як--- т-а----- ----ыю--ён -о-ьш н- м-- пр-ц----ь.
П____ т___ я_ ё_ т_____ у а______ ё_ б____ н_ м__ п_________
П-с-я т-г- я- ё- т-а-і- у а-а-ы-, ё- б-л-ш н- м-г п-а-а-а-ь-
------------------------------------------------------------
Пасля таго як ён трапіў у аварыю, ён больш не мог працаваць. 0 P-s-y- t-g- ya----n-----і- u avaryy-, y-n -ol’-- -- -o- -ra---va-s’.P_____ t___ y__ y__ t_____ u a_______ y__ b_____ n_ m__ p___________P-s-y- t-g- y-k y-n t-a-і- u a-a-y-u- y-n b-l-s- n- m-g p-a-s-v-t-’---------------------------------------------------------------------Paslya tago yak yon trapіu u avaryyu, yon bol’sh ne mog pratsavats’.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Po avarijos / po to, kai jam įvyko avarija, / jis negalėjo daugiau dirbti.
Пасля таго як ён трапіў у аварыю, ён больш не мог працаваць.
Paslya tago yak yon trapіu u avaryyu, yon bol’sh ne mog pratsavats’.
После того, как он потерял работу, он поехал в Америку.
Po to, kai jis išvyko į Ameriką, jis praturtėjo.
Па--я----о-як ён--’-х-- - Ам---к------разба---е-.
П____ т___ я_ ё_ з_____ у А_______ ё_ р__________
П-с-я т-г- я- ё- з-е-а- у А-е-ы-у- ё- р-з-а-а-е-.
-------------------------------------------------
Пасля таго як ён з’ехаў у Амерыку, ён разбагацеў. 0 P-sl-a t-g- ya---on-z’ekhau - ------u--y-n -a--a-a-s--.P_____ t___ y__ y__ z______ u A_______ y__ r___________P-s-y- t-g- y-k y-n z-e-h-u u A-e-y-u- y-n r-z-a-a-s-u--------------------------------------------------------Paslya tago yak yon z’ekhau u Ameryku, yon razbagatseu.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Po to, kai jis išvyko į Ameriką, jis praturtėjo.
Пасля таго як ён з’ехаў у Амерыку, ён разбагацеў.
Paslya tago yak yon z’ekhau u Ameryku, yon razbagatseu.
Šiais laikais užsienio kalbos darosi vis svarbesnės.
Daugelis mokosi užsienio kalbų.
Tačiau pasaulyje egzistuoja labai daug įdomių kalbų.
Todėl daugelis mokosi kelių kalbų vienu metu.
Paprastai dvikalbiai vaikai augdami nesusiduria su problemomis.
Jų smegenys abi kalbas išmoksta savaime.
Kai jie suauga, jie žino, kas priklauso kuriai kalbai.
Dvikalbiai žmonės žino abiejų kalbų būdingiausius bruožus.
Visai kas kita yra su suaugusiais.
Jie negali taip lengvai vienu metu išmokti dviejų kalbų.
Besimokantieji dviejų kalbų vienu metu turėtų sekti tam tikromis taisyklėmis.
Pirmiausia, svarbu abi kalbas sulyginti.
Kalbos, priklausančios tai pačiai kalbų šeimai, neretai yra labai panašios.
Jas lengva sumaišyti.
Todėl naudinga abi kalbas atidžiai ištyrinėti.
Pavyzdžiui, galite susidaryti sąrašą.
Jame užfiksuokite panašumus ir skirtumus.
Tuomet smegenys bus priverstos intensyviai dirbti su abiem kalbom.
Jos lengviau prisimins, kokie yra abiejų kalbų ypatumai.
Taip pat reikėtų kalbas atskirti į skirtingų kalbų aplankus.
Taip lengviau jas atskirsite ir mintyse.
Jei mokomasi nepanašios kalbos, viskas yra kitaip.
Nėra pavojaus susimaišyti.
Tokiu atveju kyla abiejų kalbų lyginimo pavojus!
Geriau kalbą lyginti su savo gimtąja kalba.
Kai smegenys atpažįsta skirtumus, jos lengviau mokosi.
Taip pat svarbu, kad abiejų kalbų būtų mokomasi vienodu intensyvumu.
Vis dėlto teoriškai smegenims nesvarbu, kiek kalbų išmoksta...