Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   ha Kidaya

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [bakwai]

Kidaya

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių hausų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: I-a kir-a: I__ k_____ I-a k-r-a- ---------- Ina kirga: 0
vienas, du, trys da-a--i-----u d___ b___ u__ d-y- b-y- u-u ------------- daya biyu uku 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. N----da-- -uwa-uku. N_ ƙ_____ z___ u___ N- ƙ-d-y- z-w- u-u- ------------------- Na ƙidaya zuwa uku. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: I-a----gaba da---rg-wa: I__ c_ g___ d_ k_______ I-a c- g-b- d- k-r-a-a- ----------------------- Ina ci gaba da kirgawa: 0
keturi, penki, šeši hu-u,-b-yar- sh--a, h____ b_____ s_____ h-d-, b-y-r- s-i-a- ------------------- hudu, biyar, shida, 0
septyni, aštuoni, devyni ba-wa--t--w-- ---a b_____ t_____ t___ b-k-a- t-k-a- t-r- ------------------ bakwai takwas tara 0
Aš skaičiuoju. i----i-ga i__ k____ i-a k-r-a --------- ina kirga 0
Tu skaičiuoji. k---i--a k_ k____ k- k-r-a -------- ka kirga 0
Jis skaičiuoja. A- fada. A_ f____ A- f-d-. -------- An fada. 0
Vienas. Pirmas. Day----a-f--k-. D____ N_ f_____ D-y-. N- f-r-o- --------------- Daya. Na farko. 0
Du. Antras. B--u.--a-bi-u. B____ N_ b____ B-y-. N- b-y-. -------------- Biyu. Na biyu. 0
Trys. Trečias. Uk----a -k-. U___ N_ u___ U-u- N- u-u- ------------ Uku. Na uku. 0
Keturi. Ketvirtas. Hu------ ----. H____ N_ h____ H-d-. N- h-d-. -------------- Hudu. Na hudu. 0
Penki. Penktas. B---r.--- b----. B_____ N_ b_____ B-y-r- N- b-y-r- ---------------- Biyar. Na biyar. 0
Šeši. Šeštas. Sh-d-.--- sh---. S_____ N_ s_____ S-i-a- N- s-i-a- ---------------- Shida. Na shida. 0
Septyni. Septintas. Bakw--- -a -akwa-. B______ N_ b______ B-k-a-. N- b-k-a-. ------------------ Bakwai. Na bakwai. 0
Aštuoni. Aštuntas. Takw-------ta--as. T______ N_ t______ T-k-a-. N- t-k-a-. ------------------ Takwas. Na takwas. 0
Devyni. Devintas. T-r- N--ta-a. T___ N_ t____ T-r- N- t-r-. ------------- Tara Na tara. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!