Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   uz biror narsa qilishga ruxsat berilgan

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [etmish uch]

biror narsa qilishga ruxsat berilgan

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių uzbekų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Sizg--al-aq---o- ha----h-a r-xs----eril-a-mi? S____ a_________ h________ r_____ b__________ S-z-a a-l-q-c-o- h-y-a-h-a r-x-a- b-r-l-a-m-? --------------------------------------------- Sizga allaqachon haydashga ruxsat berilganmi? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? H--- --ir--i -ch-ml-k--r -c--s--a----s-t--e--lga-mi? H___ s______ i__________ i_______ r_____ b__________ H-l- s-i-t-i i-h-m-i-l-r i-h-s-g- r-x-a- b-r-l-a-m-? ---------------------------------------------------- Hali spirtli ichimliklar ichishga ruxsat berilganmi? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Ch-----ga -olg-z----- ola-i-mi? C___ e___ y_____ b___ o________ C-e- e-g- y-l-i- b-r- o-a-i-m-? ------------------------------- Chet elga yolgiz bora olasizmi? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) rux-at b-r--g-n r_____ b_______ r-x-a- b-r-l-a- --------------- ruxsat berilgan 0
Ar mes čia galime rūkyti? Bu ye--a che-is---i--m--k-n-i? B_ y____ c__________ m________ B- y-r-a c-e-i-h-m-z m-m-i-m-? ------------------------------ Bu yerda chekishimiz mumkinmi? 0
Ar čia galima rūkyti? B--y--d- c-----h--umk---i? B_ y____ c______ m________ B- y-r-a c-e-i-h m-m-i-m-? -------------------------- Bu yerda chekish mumkinmi? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Kre-it --rta -il-n---la----asi---? K_____ k____ b____ t____ o________ K-e-i- k-r-a b-l-n t-l-y o-a-i-m-? ---------------------------------- Kredit karta bilan tolay olasizmi? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Che- -------to-a- ------m-? C___ o_____ t____ o________ C-e- o-q-l- t-l-y o-a-i-m-? --------------------------- Chek orqali tolay olasizmi? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Faq---n-q--pul---------a-i--i? F____ n___ p__ t____ o________ F-q-t n-q- p-l t-l-y o-a-i-m-? ------------------------------ Faqat naqd pul tolay olasizmi? 0
Ar galiu paskambinti? M-n sh-nch-k- --lef-n---lsa- --lad-mi? M__ s________ t______ q_____ b________ M-n s-u-c-a-i t-l-f-n q-l-a- b-l-d-m-? -------------------------------------- Men shunchaki telefon qilsam boladimi? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Si-dan--i---a-sa-s---s-- -a-li--? S_____ b__ n____ s______ m_______ S-z-a- b-r n-r-a s-r-s-m m-y-i-i- --------------------------------- Sizdan bir narsa sorasam maylimi? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Bi--- nar---a-t-a--mayl---? B____ n____ a_____ m_______ B-r-r n-r-a a-t-a- m-y-i-i- --------------------------- Biror narsa aytsam maylimi? 0
Jam negalima miegoti parke. Un-ng ---k-- -xl---i-a--u--at --ril-a--n. U____ p_____ u________ r_____ b__________ U-i-g p-r-d- u-l-s-i-a r-x-a- b-r-l-a-a-. ----------------------------------------- Uning parkda uxlashiga ruxsat berilmagan. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. U--a--inada uxl----lma-di. U m________ u____ o_______ U m-s-i-a-a u-l-y o-m-y-i- -------------------------- U mashinada uxlay olmaydi. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Un-a------l-- u---s-i-m--k---e-a-. U___ v_______ u______ m_____ e____ U-g- v-k-a-d- u-l-s-i m-m-i- e-a-. ---------------------------------- Unga vokzalda uxlashi mumkin emas. 0
Ar galime sėstis? B-z-a joy---sa -o-a-im-? B____ j__ o___ b________ B-z-a j-y o-s- b-l-d-m-? ------------------------ Bizga joy olsa boladimi? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? M--yuni--l-miz--? M______ o________ M-n-u-i o-a-i-m-? ----------------- Menyuni olamizmi? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Alohi---t--a-h--iz m----n-i? A______ t_________ m________ A-o-i-a t-l-s-i-i- m-m-i-m-? ---------------------------- Alohida tolashimiz mumkinmi? 0

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!