За-е--й док- я --д- г-т-в-- --гот--а.
Зачекай доки я буду готовий / готова.
З-ч-к-й д-к- я б-д- г-т-в-й / г-т-в-.
-------------------------------------
Зачекай доки я буду готовий / готова. 0 Z-ch--a-̆-d-ky--a bud--h-t------/ ---o--.Zachekay- doky ya budu hotovyy- / hotova.Z-c-e-a-̆ d-k- y- b-d- h-t-v-y- / h-t-v-.-----------------------------------------Zachekay̆ doky ya budu hotovyy̆ / hotova.
Я-че-а- -о----ц- ---ь-у.
Я чекаю до кінця фільму.
Я ч-к-ю д- к-н-я ф-л-м-.
------------------------
Я чекаю до кінця фільму. 0 YA-ch-k-yu----k--t----fi--m-.YA chekayu do kintsya filʹmu.Y- c-e-a-u d- k-n-s-a f-l-m-.-----------------------------YA chekayu do kintsya filʹmu.
(Aš) palauksiu, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa.
Я-че--ю ---з--е-- св-тл-.
Я чекаю на зелене світло.
Я ч-к-ю н- з-л-н- с-і-л-.
-------------------------
Я чекаю на зелене світло. 0 YA---e-ayu-na-z-le-e s--tlo.YA chekayu na zelene svitlo.Y- c-e-a-u n- z-l-n- s-i-l-.----------------------------YA chekayu na zelene svitlo.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) palauksiu, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa.
Ко-и ти їдеш-у ві-пу----?
Коли ти їдеш у відпустку?
К-л- т- ї-е- у в-д-у-т-у-
-------------------------
Коли ти їдеш у відпустку? 0 K------ ï-e-- - --dp-s--u?Koly ty i-desh u vidpustku?K-l- t- i-d-s- u v-d-u-t-u----------------------------Koly ty ïdesh u vidpustku?
Так,-ще -- ----,-я- по--у-ься-л-т-- --н---ли.
Так, ще до того, як почнуться літні канікули.
Т-к- щ- д- т-г-, я- п-ч-у-ь-я л-т-і к-н-к-л-.
---------------------------------------------
Так, ще до того, як почнуться літні канікули. 0 Ta-----c-e do--oh-- y-k p-c---t---a -itni k-n---l-.Tak, shche do toho, yak pochnutʹsya litni kanikuly.T-k- s-c-e d- t-h-, y-k p-c-n-t-s-a l-t-i k-n-k-l-.---------------------------------------------------Tak, shche do toho, yak pochnutʹsya litni kanikuly.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Taip, dar prieš prasidedant vasaros atostogoms.
Так, ще до того, як почнуться літні канікули.
Tak, shche do toho, yak pochnutʹsya litni kanikuly.
По-ий р-ки- -е---н---т---ід-т----------і-.
Помий руки, перш ніж ти сідатимеш за стіл.
П-м-й р-к-, п-р- н-ж т- с-д-т-м-ш з- с-і-.
------------------------------------------
Помий руки, перш ніж ти сідатимеш за стіл. 0 Po-y----uky- -e----ni-h -----dat-------a-stil.Pomyy- ruky, persh nizh ty sidatymesh za stil.P-m-y- r-k-, p-r-h n-z- t- s-d-t-m-s- z- s-i-.----------------------------------------------Pomyy̆ ruky, persh nizh ty sidatymesh za stil.
К-ли-ти-пр----ш --дому?
Коли ти прийдеш додому?
К-л- т- п-и-д-ш д-д-м-?
-----------------------
Коли ти прийдеш додому? 0 Ko-y ty-p------s- d---mu?Koly ty pryy-desh dodomu?K-l- t- p-y-̆-e-h d-d-m-?-------------------------Koly ty pryy̆desh dodomu?
Т-----і-л----н----.
Так, після заняття.
Т-к- п-с-я з-н-т-я-
-------------------
Так, після заняття. 0 T-k- p-slya--a-ya-ty-.Tak, pislya zanyattya.T-k- p-s-y- z-n-a-t-a-----------------------Tak, pislya zanyattya.
Po avarijos / po to, kai jam įvyko avarija, / jis negalėjo daugiau dirbti.
П-с---ав-р-ї--ін -е-міг біль------цюв---.
Після аварії він не міг більше працювати.
П-с-я а-а-і- в-н н- м-г б-л-ш- п-а-ю-а-и-
-----------------------------------------
Після аварії він не міг більше працювати. 0 P-s--- av-r-i- -in -e --h-b--ʹs----r----uva--.Pislya avarii- vin ne mih bilʹshe pratsyuvaty.P-s-y- a-a-i-̈ v-n n- m-h b-l-s-e p-a-s-u-a-y-----------------------------------------------Pislya avariï vin ne mih bilʹshe pratsyuvaty.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Po avarijos / po to, kai jam įvyko avarija, / jis negalėjo daugiau dirbti.
После несчастного случая он больше не мог работать.
Po to, kai jis neteko darbo, išvyko į Ameriką.
Пі----тог--як--і- -т---ив -об-------- по---в--о ---рики.
Після того як він втратив роботу, він поїхав до Америки.
П-с-я т-г- я- в-н в-р-т-в р-б-т-, в-н п-ї-а- д- А-е-и-и-
--------------------------------------------------------
Після того як він втратив роботу, він поїхав до Америки. 0 Pi--y- -o---y----in--tr---v -ob-t------ poïk--------meryky.Pislya toho yak vin vtratyv robotu, vin poi-khav do Ameryky.P-s-y- t-h- y-k v-n v-r-t-v r-b-t-, v-n p-i-k-a- d- A-e-y-y-------------------------------------------------------------Pislya toho yak vin vtratyv robotu, vin poïkhav do Ameryky.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Po to, kai jis neteko darbo, išvyko į Ameriką.
Після того як він втратив роботу, він поїхав до Америки.
Pislya toho yak vin vtratyv robotu, vin poïkhav do Ameryky.
После того, как он потерял работу, он поехал в Америку.
Po to, kai jis išvyko į Ameriką, jis praturtėjo.
П---я -о----к--і- ---еї-а- -о -мер-ки--ві- --а-----а---.
Після того як він переїхав до Америки, він став багатим.
П-с-я т-г- я- в-н п-р-ї-а- д- А-е-и-и- в-н с-а- б-г-т-м-
--------------------------------------------------------
Після того як він переїхав до Америки, він став багатим. 0 Pi---a-toh- -a--v---p-r-ï------o-Ameryk-, vin-s--v-----tym.Pislya toho yak vin perei-khav do Ameryky, vin stav bahatym.P-s-y- t-h- y-k v-n p-r-i-k-a- d- A-e-y-y- v-n s-a- b-h-t-m-------------------------------------------------------------Pislya toho yak vin pereïkhav do Ameryky, vin stav bahatym.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Po to, kai jis išvyko į Ameriką, jis praturtėjo.
Після того як він переїхав до Америки, він став багатим.
Pislya toho yak vin pereïkhav do Ameryky, vin stav bahatym.
Šiais laikais užsienio kalbos darosi vis svarbesnės.
Daugelis mokosi užsienio kalbų.
Tačiau pasaulyje egzistuoja labai daug įdomių kalbų.
Todėl daugelis mokosi kelių kalbų vienu metu.
Paprastai dvikalbiai vaikai augdami nesusiduria su problemomis.
Jų smegenys abi kalbas išmoksta savaime.
Kai jie suauga, jie žino, kas priklauso kuriai kalbai.
Dvikalbiai žmonės žino abiejų kalbų būdingiausius bruožus.
Visai kas kita yra su suaugusiais.
Jie negali taip lengvai vienu metu išmokti dviejų kalbų.
Besimokantieji dviejų kalbų vienu metu turėtų sekti tam tikromis taisyklėmis.
Pirmiausia, svarbu abi kalbas sulyginti.
Kalbos, priklausančios tai pačiai kalbų šeimai, neretai yra labai panašios.
Jas lengva sumaišyti.
Todėl naudinga abi kalbas atidžiai ištyrinėti.
Pavyzdžiui, galite susidaryti sąrašą.
Jame užfiksuokite panašumus ir skirtumus.
Tuomet smegenys bus priverstos intensyviai dirbti su abiem kalbom.
Jos lengviau prisimins, kokie yra abiejų kalbų ypatumai.
Taip pat reikėtų kalbas atskirti į skirtingų kalbų aplankus.
Taip lengviau jas atskirsite ir mintyse.
Jei mokomasi nepanašios kalbos, viskas yra kitaip.
Nėra pavojaus susimaišyti.
Tokiu atveju kyla abiejų kalbų lyginimo pavojus!
Geriau kalbą lyginti su savo gimtąja kalba.
Kai smegenys atpažįsta skirtumus, jos lengviau mokosi.
Taip pat svarbu, kad abiejų kalbų būtų mokomasi vienodu intensyvumu.
Vis dėlto teoriškai smegenims nesvarbu, kiek kalbų išmoksta...