Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 1   »   uk Сполучники 1

94 [devyniasdešimt keturi]

Jungtukai 1

Jungtukai 1

94 [дев’яносто чотири]

94 [devʺyanosto chotyry]

Сполучники 1

[Spoluchnyky 1]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Palauk, kol liausis lietus. З-че--й-д--и-п-----а-е й-- -ощ. Зачекай доки перестане йти дощ. З-ч-к-й д-к- п-р-с-а-е й-и д-щ- ------------------------------- Зачекай доки перестане йти дощ. 0
Z--h-k-y̆-doky------ta-- y̆----o--c-. Zachekay- doky perestane y-ty doshch. Z-c-e-a-̆ d-k- p-r-s-a-e y-t- d-s-c-. ------------------------------------- Zachekay̆ doky perestane y̆ty doshch.
Palauk, kol (aš) susiruošiu. За-е--й док- я --д- г-т-в-- --гот--а. Зачекай доки я буду готовий / готова. З-ч-к-й д-к- я б-д- г-т-в-й / г-т-в-. ------------------------------------- Зачекай доки я буду готовий / готова. 0
Z-ch--a-̆-d-ky--a bud--h-t------/ ---o--. Zachekay- doky ya budu hotovyy- / hotova. Z-c-e-a-̆ d-k- y- b-d- h-t-v-y- / h-t-v-. ----------------------------------------- Zachekay̆ doky ya budu hotovyy̆ / hotova.
Palauk, kol jis grįš. З-чека--доки в-н -ове-н-ть-я. Зачекай доки він повернеться. З-ч-к-й д-к- в-н п-в-р-е-ь-я- ----------------------------- Зачекай доки він повернеться. 0
Z---e--y--doky-vin po-erne--sy-. Zachekay- doky vin povernetʹsya. Z-c-e-a-̆ d-k- v-n p-v-r-e-ʹ-y-. -------------------------------- Zachekay̆ doky vin povernetʹsya.
(Aš) palauksiu, kol išdžius mano plaukai. Я-ч-к-- д--- м-- волос-я--и-ох--. Я чекаю доки моє волосся висохне. Я ч-к-ю д-к- м-є в-л-с-я в-с-х-е- --------------------------------- Я чекаю доки моє волосся висохне. 0
YA c-----u-d-----oy- v-los-----y-ok---. YA chekayu doky moye volossya vysokhne. Y- c-e-a-u d-k- m-y- v-l-s-y- v-s-k-n-. --------------------------------------- YA chekayu doky moye volossya vysokhne.
(Aš) palauksiu, kol baigsis filmas. Я-че-а- -о----ц- ---ь-у. Я чекаю до кінця фільму. Я ч-к-ю д- к-н-я ф-л-м-. ------------------------ Я чекаю до кінця фільму. 0
YA-ch-k-yu----k--t----fi--m-. YA chekayu do kintsya filʹmu. Y- c-e-a-u d- k-n-s-a f-l-m-. ----------------------------- YA chekayu do kintsya filʹmu.
(Aš) palauksiu, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa. Я-че--ю ---з--е-- св-тл-. Я чекаю на зелене світло. Я ч-к-ю н- з-л-н- с-і-л-. ------------------------- Я чекаю на зелене світло. 0
YA---e-ayu-na-z-le-e s--tlo. YA chekayu na zelene svitlo. Y- c-e-a-u n- z-l-n- s-i-l-. ---------------------------- YA chekayu na zelene svitlo.
Kada (tu) vyksi atostogų? Ко-и ти їдеш-у ві-пу----? Коли ти їдеш у відпустку? К-л- т- ї-е- у в-д-у-т-у- ------------------------- Коли ти їдеш у відпустку? 0
K------ ï-e-- - --dp-s--u? Koly ty i-desh u vidpustku? K-l- t- i-d-s- u v-d-u-t-u- --------------------------- Koly ty ïdesh u vidpustku?
Ar dar prieš vasaros atostogas? Щ- -е--д-лі--ім- -ані-ула-и? Ще перед літніми канікулами? Щ- п-р-д л-т-і-и к-н-к-л-м-? ---------------------------- Ще перед літніми канікулами? 0
Sh-h--pe-e--lit-i-y --ni-ul---? Shche pered litnimy kanikulamy? S-c-e p-r-d l-t-i-y k-n-k-l-m-? ------------------------------- Shche pered litnimy kanikulamy?
Taip, dar prieš prasidedant vasaros atostogoms. Так,-ще -- ----,-я- по--у-ься-л-т-- --н---ли. Так, ще до того, як почнуться літні канікули. Т-к- щ- д- т-г-, я- п-ч-у-ь-я л-т-і к-н-к-л-. --------------------------------------------- Так, ще до того, як почнуться літні канікули. 0
Ta-----c-e do--oh-- y-k p-c---t---a -itni k-n---l-. Tak, shche do toho, yak pochnutʹsya litni kanikuly. T-k- s-c-e d- t-h-, y-k p-c-n-t-s-a l-t-i k-n-k-l-. --------------------------------------------------- Tak, shche do toho, yak pochnutʹsya litni kanikuly.
Sutaisyk stogą, kol dar neprasidėjo žiema. П-лаг-д- д-----е-ш---ж-зи---п-ч---ь-я. Полагоди дах, перш ніж зима почнеться. П-л-г-д- д-х- п-р- н-ж з-м- п-ч-е-ь-я- -------------------------------------- Полагоди дах, перш ніж зима почнеться. 0
P-l-ho-y--ak-- p-rsh n-z- --ma poch---ʹs--. Polahody dakh, persh nizh zyma pochnetʹsya. P-l-h-d- d-k-, p-r-h n-z- z-m- p-c-n-t-s-a- ------------------------------------------- Polahody dakh, persh nizh zyma pochnetʹsya.
Prieš sėsdamas prie stalo nusiplauk rankas. По-ий р-ки- -е---н---т---ід-т----------і-. Помий руки, перш ніж ти сідатимеш за стіл. П-м-й р-к-, п-р- н-ж т- с-д-т-м-ш з- с-і-. ------------------------------------------ Помий руки, перш ніж ти сідатимеш за стіл. 0
Po-y----uky- -e----ni-h -----dat-------a-stil. Pomyy- ruky, persh nizh ty sidatymesh za stil. P-m-y- r-k-, p-r-h n-z- t- s-d-t-m-s- z- s-i-. ---------------------------------------------- Pomyy̆ ruky, persh nizh ty sidatymesh za stil.
Prieš išeidamas uždaryk langą. За---й -і-н-- -----н-ж -іде- -е-ь. Закрий вікно, перш ніж підеш геть. З-к-и- в-к-о- п-р- н-ж п-д-ш г-т-. ---------------------------------- Закрий вікно, перш ніж підеш геть. 0
Z-k-y-̆ --k--, pe------zh -id-sh-h---. Zakryy- vikno, persh nizh pidesh hetʹ. Z-k-y-̆ v-k-o- p-r-h n-z- p-d-s- h-t-. -------------------------------------- Zakryy̆ vikno, persh nizh pidesh hetʹ.
Kada pareisi namo? К-ли-ти-пр----ш --дому? Коли ти прийдеш додому? К-л- т- п-и-д-ш д-д-м-? ----------------------- Коли ти прийдеш додому? 0
Ko-y ty-p------s- d---mu? Koly ty pryy-desh dodomu? K-l- t- p-y-̆-e-h d-d-m-? ------------------------- Koly ty pryy̆desh dodomu?
Po pamokų? Після--ан-т-я? Після заняття? П-с-я з-н-т-я- -------------- Після заняття? 0
Pi-l---z---a-t-a? Pislya zanyattya? P-s-y- z-n-a-t-a- ----------------- Pislya zanyattya?
Taip, kai baigsis pamokos / pasibaigus pamokoms. Т-----і-л----н----. Так, після заняття. Т-к- п-с-я з-н-т-я- ------------------- Так, після заняття. 0
T-k- p-slya--a-ya-ty-. Tak, pislya zanyattya. T-k- p-s-y- z-n-a-t-a- ---------------------- Tak, pislya zanyattya.
Po avarijos / po to, kai jam įvyko avarija, / jis negalėjo daugiau dirbti. П-с---ав-р-ї--ін -е-міг біль------цюв---. Після аварії він не міг більше працювати. П-с-я а-а-і- в-н н- м-г б-л-ш- п-а-ю-а-и- ----------------------------------------- Після аварії він не міг більше працювати. 0
P-s--- av-r-i- -in -e --h-b--ʹs----r----uva--. Pislya avarii- vin ne mih bilʹshe pratsyuvaty. P-s-y- a-a-i-̈ v-n n- m-h b-l-s-e p-a-s-u-a-y- ---------------------------------------------- Pislya avariï vin ne mih bilʹshe pratsyuvaty.
Po to, kai jis neteko darbo, išvyko į Ameriką. Пі----тог--як--і- -т---ив -об-------- по---в--о ---рики. Після того як він втратив роботу, він поїхав до Америки. П-с-я т-г- я- в-н в-р-т-в р-б-т-, в-н п-ї-а- д- А-е-и-и- -------------------------------------------------------- Після того як він втратив роботу, він поїхав до Америки. 0
Pi--y- -o---y----in--tr---v -ob-t------ poïk--------meryky. Pislya toho yak vin vtratyv robotu, vin poi-khav do Ameryky. P-s-y- t-h- y-k v-n v-r-t-v r-b-t-, v-n p-i-k-a- d- A-e-y-y- ------------------------------------------------------------ Pislya toho yak vin vtratyv robotu, vin poïkhav do Ameryky.
Po to, kai jis išvyko į Ameriką, jis praturtėjo. П---я -о----к--і- ---еї-а- -о -мер-ки--ві- --а-----а---. Після того як він переїхав до Америки, він став багатим. П-с-я т-г- я- в-н п-р-ї-а- д- А-е-и-и- в-н с-а- б-г-т-м- -------------------------------------------------------- Після того як він переїхав до Америки, він став багатим. 0
Pi---a-toh- -a--v---p-r-ï------o-Ameryk-, vin-s--v-----tym. Pislya toho yak vin perei-khav do Ameryky, vin stav bahatym. P-s-y- t-h- y-k v-n p-r-i-k-a- d- A-e-y-y- v-n s-a- b-h-t-m- ------------------------------------------------------------ Pislya toho yak vin pereïkhav do Ameryky, vin stav bahatym.

Kaip mokytis dviejų kalbų vienu metu

Šiais laikais užsienio kalbos darosi vis svarbesnės. Daugelis mokosi užsienio kalbų. Tačiau pasaulyje egzistuoja labai daug įdomių kalbų. Todėl daugelis mokosi kelių kalbų vienu metu. Paprastai dvikalbiai vaikai augdami nesusiduria su problemomis. Jų smegenys abi kalbas išmoksta savaime. Kai jie suauga, jie žino, kas priklauso kuriai kalbai. Dvikalbiai žmonės žino abiejų kalbų būdingiausius bruožus. Visai kas kita yra su suaugusiais. Jie negali taip lengvai vienu metu išmokti dviejų kalbų. Besimokantieji dviejų kalbų vienu metu turėtų sekti tam tikromis taisyklėmis. Pirmiausia, svarbu abi kalbas sulyginti. Kalbos, priklausančios tai pačiai kalbų šeimai, neretai yra labai panašios. Jas lengva sumaišyti. Todėl naudinga abi kalbas atidžiai ištyrinėti. Pavyzdžiui, galite susidaryti sąrašą. Jame užfiksuokite panašumus ir skirtumus. Tuomet smegenys bus priverstos intensyviai dirbti su abiem kalbom. Jos lengviau prisimins, kokie yra abiejų kalbų ypatumai. Taip pat reikėtų kalbas atskirti į skirtingų kalbų aplankus. Taip lengviau jas atskirsite ir mintyse. Jei mokomasi nepanašios kalbos, viskas yra kitaip. Nėra pavojaus susimaišyti. Tokiu atveju kyla abiejų kalbų lyginimo pavojus! Geriau kalbą lyginti su savo gimtąja kalba. Kai smegenys atpažįsta skirtumus, jos lengviau mokosi. Taip pat svarbu, kad abiejų kalbų būtų mokomasi vienodu intensyvumu. Vis dėlto teoriškai smegenims nesvarbu, kiek kalbų išmoksta...