Он не пришёл, несмотря на то, что мы договорились.
Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo.
Т----і--- --в-вв-мкнут--- А в-н---- о--о з-сн--.
Т________ б__ в__________ А в__ в__ о___ з______
Т-л-в-з-р б-в в-і-к-у-и-. А в-н в-е о-н- з-с-у-.
------------------------------------------------
Телевізор був ввімкнутий. А він все одно заснув. 0 Tel-vi-o- bu- ---mknu------A vin vse o--- -a-n--.T________ b__ v__________ A v__ v__ o___ z______T-l-v-z-r b-v v-i-k-u-y-̆- A v-n v-e o-n- z-s-u-.-------------------------------------------------Televizor buv vvimknutyy̆. A vin vse odno zasnuv.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo.
Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko.
Б--- В-- піз------в---------н- щ- --л---в-я.
Б___ В__ п_____ А в__ в__ о___ щ_ з_________
Б-л- В-е п-з-о- А в-н в-е о-н- щ- з-л-ш-в-я-
--------------------------------------------
Було Вже пізно. А він все одно ще залишився. 0 Bu-o -z----i--o- ------vse ---o---ch----l-sh-vs--.B___ V___ p_____ A v__ v__ o___ s____ z___________B-l- V-h- p-z-o- A v-n v-e o-n- s-c-e z-l-s-y-s-a---------------------------------------------------Bulo Vzhe pizno. A vin vse odno shche zalyshyvsya.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko.
Було Вже пізно. А він все одно ще залишився.
Bulo Vzhe pizno. A vin vse odno shche zalyshyvsya.
Она не может найти работу, несмотря на то, что у неё высшее образование.
Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda.
Вона не --е-до-ліка-я--х-ч- --н- -ає----і.
В___ н_ й__ д_ л______ х___ в___ м__ б____
В-н- н- й-е д- л-к-р-, х-ч- в-н- м-є б-л-.
------------------------------------------
Вона не йде до лікаря, хоча вона має болі. 0 V-n--n- -̆----o lik--ya,--h-cha ---a maye bo--.V___ n_ y̆__ d_ l_______ k_____ v___ m___ b____V-n- n- y-d- d- l-k-r-a- k-o-h- v-n- m-y- b-l-.-----------------------------------------------Vona ne y̆de do likarya, khocha vona maye boli.
Vaikai kalbų išmoksta gana greitai.
Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko.
Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji.
Jie tiesiog kitaip mokosi.
Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti.
Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų.
Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti.
Jis taip pat turi išmokti juos tarti.
Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių.
Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas.
Kalbėti užsienio kalba yra nelengva.
Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai.
Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną.
Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity.
Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos.
Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai.
Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę.
Jų smegenims naudinga toji patirtis.
Jos gali sujungti naujas žinias su senomis.
Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame.
Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame.
Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko.
Tie žmonės gali dažnai praktikuotis.
Tai ypač svarbu mokantis kalbų.
Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos.
Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje.
Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles.
Ir smegenims tai patinka...